Ketvirtadienį po svarstymo už balsavus 71 Seimo nariui ir vienam susilaikius pritarta tokioms Pilietybės įstatymo pataisoms. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisos priėmimo.
„Jeigu norime stipresnės ir vieningesnės Lietuvos – dviguba pilietybė yra būtinas žingsnis. Lietuviškas pasas yra ne tik duotybė, bet ir vertybė, kurios negalima atiminėti. Manau, turime gerą progą dar prieš didžiąsias metų šventes įteisinti dvigubą pilietybę visiems užsienyje gimusiems tautiečiams“, – Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešime cituojamas pataisos iniciatorius Arminas Lydeka.
Pagal Pilietybės įstatymo pataisas, užsienyje ar mišriose šeimose gimę lietuvių vaikai automatiškai išsaugotų dvigubą pilietybę. Šiuo metu Pilietybės įstatymas leidžia dvigubą pilietybę asmenims, kurie kitą pilietybę įgyja gimdami, tačiau sulaukę 21-erių jie privalo rinktis Lietuvos arba kitos valstybės pilietybę .
Dviguba pilietybė taip pat leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė okupacijos metu iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Dviguba pilietybė neleidžiama tiems, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo, bet užsienio lietuviai siekia, kad būtų įteisintas dvigubos pilietybės institutas.
