Pasiaiškinti parlamentarams valstybės kontrolierę iškvietė „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai Andrius Mazuronis ir Petras Gražulis.
„Neketinu atsistatydinti, turėčiau atsistatydinti, jei nebūčiau kėlusi šios problemos. Tai yra akivaizdus proporcingumo pažeidimas, neturėdama galimybės kitaip elgtis, kreipiausi į teismą asmeniškai, žinodama, kad jis pasisakys apie visus valstybės pareigūnus“, – atsakydama į klausimą, ar neketina trauktis, sakė G.Švedienė.
Solidariai dalindamiesi krizės naštą, dalis darbuotojų liko paraštėse. Turiu teisę ir pareigą priminti apie savo statuso pareigūnus, – sakė G.Švedienė.
Ji aiškino, kad imti atlygį už darbą nėra savanaudiška. „Aš, kaip Lietuvos Respublikos pilietė, vadovaujuosi Konstitucija, kuri nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma“, – kalbėjo ji.
Anot G.Švedienės, teisinės normos negali būti nemoralios, jos reikalauja gerbti žmogaus teises, todėl teisėtas veiksmas negali būti nemoralus.
Parlamentarai valstybės kontrolierės klausė, ar kreipdamasi į teismą ji neprarado nepriekaištingos reputacijos. Valstybės kontrolierė priminė, kad reikalavimai nepriekaištingai reputacijai – nepiktnaudžiauti kvaišalais, nebūti teistam ir neturėti tarnybinių nuobaudų, ji pabrėžė atitinkanti šiuos kriterijus.
„Solidariai dalindamiesi krizės naštą, dalis darbuotojų liko paraštėse. Turiu teisę ir pareigą priminti apie savo statuso pareigūnus“, – pabrėžė ji.
P.Gražuliui valstybės kontrolierės atsakymai akivaizdžiai nepatiko. „Jūsų arogancija yra pavyzdys, kaip pareigūnas neturi kalbėti viešojoje erdvėje. Jūsų elgesys skurdžiai gyvenančių žmonių atžvilgiu... Ar nežadate atsiimti kreipimosi į teismą?“, – klausė jos „tvarkietis“.
G.Švedienė parlamentarams pareiškė, kad ją stebina Seimo dėmesys jai.
„Tie auditai, kuriuose mes pasisakėme kritiškai, gal kažkam ir užkliuvo, nes šiandien į teismus kreipėsi tūkstančiai valstybės tarnautojų, pareigūnai, todėl stebina išskirtinis dėmesys mano asmeniui", – teigė G.Švedienė.
Parlamentaras K.Glaveckas priminė, kad verslui teko pačiam „suvirškinti“ per krizę patirtus nuostolius. Į tai G.Švedienė atsakė, jog kelia atlyginimų netolygumo klausimą, tuo metu dabar valstybės tarnyboje pasitaiko atvejų, kai pavaldinių algos 30 proc. didesnės nei vadovo, nešančio didesnę atsakomybę.
Parlamentaras Vytautas Matulevičius pastebėjo, kad Seimo nariams nederėtų skaityti moralų G.Švedienei, kai po Naujųjų jų alga kyla apie 2 tūkst. Lt.
Vilniaus apygardos administracinis teismas yra gavęs per tūkstantį valstybės tarnautojų ir teisėjų skundų dėl per krizę sumažintų algų. Skundais prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės nuo 2009 metų susidariusį nesumokėtą darbo užmokesčio skirtumą.
