I.Pakarklytė teigė, kad dėl moterų pavardžių rašybos į VLKK kreipėsi sulaukusi nemažai kreipimųsi.
„Poreikiui svarstyti pavardžių darybos pokyčius impulsą suteikė moterys ir vyrai, besikreipiantys dėl pavardžių darybos ir norintys turėti daugiau galimybių pasirinkti pavardes po santuokos.
Galimybė pavardes rašyti su galūne -a neiškraipo kalbos, nes vis dar išlieka moteriška giminė, pavyzdžiui, Šarka vietoje Šarkė ar Šarkienė, Zabieta vietoje Zabietė ar Zabietienė ir t. t.“, – komentavo parlamentarė.
Tačiau VLKK laikosi kitokios pozicijos.
Taip pat skaitykite
-
Kaip šnekėjo Vytautas Didysis ir ar šiandien susikalbėtume su VI a. lietuviais?
-
Lietuvių vardų istorija: kaip jie tapo pavardėmis ir kas buvo populiariausia? (I dalis)
-
Lietuvių vardų mados: įtaką darė telenovelės, atlikėjai ir noras išsiskirti (II dalis)
-
Ką daryti, jei ištekėjusi moteris nenori būti nei -ė, nei -ienė: galimos vos kelios išimtys
-
Apie „Tvajumat visuomenės“ žodyną ir kitokią kalbos „druską“
-
„Verktiniai“, „kiaulegos“ ir „užingridai“: kaip lietuvių kalboje atsiranda nauji žodžiai?
-
Kaip skambėtų malda „Tėve mūsų“ indoeuropietiškai? Išgirskite
