Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas sako, kad metus planuojamas Vilniaus viešojo transporto streikas niekaip nesusijęs su nepaprastosios padėties problematika ir galėtų vykti.
„Jis (streikas – BNS) turi tik ekonominius reikalavimus ir galėtų vykti ir dabartinėmis sąlygomis“, – BNS aiškino jis.
Dabar Darbo kodeksas numato, kad streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose paskelbta mobilizacija, karo ar nepaprastoji padėtis.
„Siūlome ne absoliutų draudimą, o tiesiog numatyti (...), kad gali būti draudžiami streikai, kai jie turi ar gali turėti tiesioginę įtaką toms aplinkybėms, dėl kurių paskelbta, pavyzdžiui, nepaprastoji padėtis arba karo padėtis“, – šią savaitę pristatydamas pataisą Seime teigė socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Pasak jo, skelbdamas nepaprastąją padėtį, Seimas arba prezidentas nurodytų, kad kol ji tęsis, negalima streikuoti.
„Dabar, įvedus nepaprastąją padėtį dėl santykių su Baltarusija negalima streikuoti ir kitame regione“, – sakė J.Sabatauskas Pasak jo, tai neteisinga.
Socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad Lietuvoje streikuojama retai ir todėl nereikia griežtai riboti streikų.
„Jeigu dabar kas paskelbtų, kiek buvo streikų Lietuvoje ir kur jie vyko, tai vienos rankos pirštų tikrai būtų per daug. Spręskime šitą klausimą (...) Ar viskas labai gerai, kad Lietuvoje patys žmonės nekovoja už savo teises, laisves, didesnį atlyginimą, socialines garantijas, geresnę darbo vietą, o lengviau susikrauna lagaminą ir išvažiuoja ten, kur tai galima padaryti?“ – svarstė jis.
Tuo metu konservatorius Jurgis Razma abejoja tokios pataisos reikalingumu.
„Labai nelengva pasakyti, kuriame subjekte streikas gali ar negali turėti įtakos nepaprastosios padėties situacijai“, – Seimo posėdyje teigė jis.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Darbo kodekso pataisas dėl streikų liberalizavimo. Toliau Seimas pataisas svarstys birželio 7 dieną, gavęs Vyriausybės išvadą.
