„Už laisvę, taip pat už demokratiją siekiant aukščiausių tautos vertybių J.Žemaitis paaukojo viską: savo šeimą, asmeninę gerovę. Simboliška ir itin prasminga Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžių salę pavadinti generolo J.Žemaičio vardu“, – sako siūlymo idėjos autorius Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.
J.Žemaitis-Vytautas tarpukariu tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o po Antrojo pasaulinio karo prisidėjo prie Lietuvos partizanų ir ilgainiui tapo jų vadu. Išdavus bunkerį, jis buvo suimtas 1953 metais, vėliau nugabentas į Maskvą, kur 1954 metais jam įvykdyta mirties bausmė.
1949 metų vasario 16 dieną vadovaujant J.Žemaičiui Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba priėmė deklaraciją, kad aukščiausias teisėtas valdžios organas Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurti nepriklausomą parlamentinę Lietuvos Respubliką.
2009 metais Seimas pripažino J.Žemaitį kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu prezidento pareigas.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais.
