„Šiuo metu esu Taline Baltijos Asamblėjos sesijoje, tačiau negaliu nesureaguoti į tai, kas buvo pasakyta plenarinio posėdžio metu. Griežtai smerkiu P.Urbšio pasisakymą. Tai jokiu būdu neatspindi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pozicijos ir yra absoliučiai nepriimtina žmogiškuoju požiūriu“, – ketvirtadienio vakarą „Facebook“ paskyroje paskelbė Seimo vadovas.
V.Pranckietis teigė pirmadienį besikreipsiąs į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad šį įvertintų P.Urbšio elgesį.
Seimas ketvirtadienį nesutiko į sesijos darbų programą įtraukti liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen projekto atsisakyti neriboto embrionų saugojimo pagalbiniame apvaisinime.
Diskusijų metu „valstietis“ P.Urbšys kreipėsi į liberalus prašydamas, kad projekto pristatymui parinktų kitą atstovą, o ne besilaukiančią V.Čmilytę-Nielsen.
„Dėl to įstatymo projekto gal gali dauguma turėti tokią principinę nuomonę, kad gal geriau negaiškime laiko. Asmeniškai aš prašau vieno dalyko – nu gali šitą projektą dėl embrionų pateikti ne moteris, kuri laukiasi vaiko“, – kalbėjo P.Urbšys, sukėlęs pasipiktino audrą.
„Povilas Urbšys padarė konstitucinį nusižengimą, kai lygiateisius Seimo narius suskirstė, padalino į nėščias moteris, kurioms apribota teisė, siūloma neteikti kai kurių projektų. Nejuokaudamas sakau – nuo kurios nėštumo savaitės jau draudžiama pateikti projektus? Tai yra žema, tai ne valstietiška, tai mužikiška“, – BNS sakė E.Gentvilas.
P.Urbšys po to sakė nenorėjęs, kad jo pasisakymas būtų priimtas kaip diskriminacinis.
„Aš tikrai noriu atsiprašyti, jei mane neteisingai suprato. Tikrai nėščia moteris yra pagarboj, nes savy nešiojasi brangiausią turtą – gyvybę. Bet jei yra įstatymo projektas susijęs su gyvybe, aš manau, kad embrionas, kuris turi gyvybės teisę, kai moteris laukiasi vaiko, ir tas embrionas, kuris nevaisingų šeimų, irgi turi teisę į gyvenimą. Aš tą tik turėjau omeny“, – aiškino parlamentaras.
Liberalė V.Čmilytė-Nielsen siūlė atsisakyti valdančiųjų „valstiečių“ pastangomis į Pagalbinio apvaisinimo įstatymą įrašyto neriboto embrionų saugojimo ir nustatyti, kad dėl pagalbiniam apvaisinimui sukurtų ir moteriai neperkeltų embrionų saugojimo termino spręstų pati pora – ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, taip pat pora galėtų leisti embrionus panaudoti donorystei.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Seime po ilgų diskusijų buvo priimtas pernai, o korekcijos pradėtos jam dar nė neįsigaliojus. Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, abiem stovykloms aštriai ginant savo pozicijas dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo. Viena pusė ragina ginti negimusį embrioną kaip gyvybę, kita pabrėžia porų interesus susilaukti vaikų.
