Sekite 15min Google
„Ji nebuvo viršininkė. Ji buvo lyderė, šauklė, telkėja, kuri uždegė visus dirbti Lietuvai. Ji kiekvieną iš mūsų pirmos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės narį vadindavo savo srities premjeru. Ji kvietė, iš tikrųjų, kiekvienam rodyti iniciatyvą, labai stipriai palaikydavo tas iniciatyvas. Buvo labai demokratinės lyderystės žmogus“, – žurnalistams sakė velionės pagerbti atvykęs parlamento vadovas.
„Ji telkė mus dirbti čia, Lietuvoje, ir ji nešė Lietuvos vardą per pasaulį. Kai nebuvo lengva peržengti, išeiti į tarptautines organizacijas, susitikti su kitų šalių lyderiais, ji savo tokiu profesionalumu, energija, iš tikrųjų, pralaužė tuos ledus vykdama, susitikinėdama su kitų šalių lyderiais ir nešdama tą laisvos Lietuvos vardą“, – kalbėjo jis.
Atsisveikinti su K.Prunskiene kartu su Ministrų kabineto nariais atvyko ir premjeras Mindaugas Sinkevičius.
K.Prunskienė ketvirtadienį bus laidojama Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.
Jose prezidentas Gitanas Nausėda nedalyvaus, jis šią savaitę dirba nuotoliniu būdu iš Madeiros salos Portugalijoje.
Seimo pirmininko teigimu, gyvenime pasitaiko visokių situacijų.
„Aš irgi turėjau šiandienai planų, rytdienai planų, man pavyko juos pakeisti, prezidentas turėjo kitas aplinkybes. Nenorėčiau vertinti, bet manau, kad prezidentas Kazimirą Prunskienę vertino už jos indėlį į laisvos, demokratinės Lietuvos kūrimą ir Lietuvos vardo pristatymą pasaulyje“, – tikino J.Olekas.
Savo ruožtu buvęs parlamento vadovas, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas teigė K.Prunskienę prisimenantis kaip labai aktyvią ir rimtą ekonomikos specialistę, „kuri dar tarybiniais laikais siekė, kaip tada buvo sakoma, ekonominio savarankiškumo Tarybų Sąjungoje“.
„Kazimira yra tikrai tų pirmųjų, tų virsmo metų viena ryškiausių žvaigždžių. Ir tokia ji liko mano atmintyje“, – sakė Č.Juršėnas.
K.Prunskienės Vyriausybėje prekybos ministru dirbęs Albertas Sinevičius teigė, kad formuodama pirmąją Vyriausybę, velionė „turėjo Dievo dovaną parinkti žmones, kuriais galėjo pasitikėti“.
„Krūvos reikalų buvo, įsivaizduokite, 30 tūkst. kareivių, policijos (...) tiekimai, blokada paskelbta. O mes vis tiek išsisukome. (...) Buvo tikslas, kaip darome. Kiekvienas pagal savo sugebėjimus stengiamės įtikinti kitus, kaip tą klausimą ar kitą išspręsti“, – kalbėjo A.Sinevičius.
Kaip rašė BNS, K.Prunskienė mirė eidama 84-uosius metus. Ji buvo pirmoji Lietuvos Vyriausybės vadovė po nepriklausomybės atkūrimo, aktyviai dalyvavusi šalies politikoje kelis dešimtmečius.
K.Prunskienė kartu su kitais signatarais 1990-ųjų kovo 11-ąją pasirašė Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą ir netrukus tapo pirmąja po nepriklausomybės atkūrimo ministre pirmininke. Tais metais, Lietuvai siekiant pripažinimo, ji susitiko su JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos vadovais.
Iš premjerės posto K.Prunskienė pasitraukė 1991 metų sausį, prieš pat kruvinuosius sausio 13-osios įvykius prie Televizijos bokšto, kai Aukščiausioji Taryba atšaukė prieštaringai vertintą jos vadovaujamos Vyriausybės nutarimą pakelti maisto produktų kainas.
K.Prunskienė aktyviai Lietuvos politikoje veikė ir vėlesniais metais – ji buvo Seimo narė 1996–2008 metais, o kairiųjų Vyriausybėje 2004–2008 metais buvo žemės ūkio ministrė.
Ji yra vadovavusi Lietuvos moterų partijai, Naujosios demokratijos/Moterų partijai, Naujosios demokratijos partijai, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai, Lietuvos liaudies partijai, sovietinės okupacijos metais priklausė Komunistų partijai.
2012 metais K.Prunskienė patyrė insultą. Po jo sutriko moters kalba, K.Prunskienė į aktyvią politiką dėl sveikatos būklės nebegrįžo.
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo K.Prunskienę persekiojo šešėlis dėl galimo bendradarbiavimo su sovietų KGB.
Ne vienus metus trukusį teismų maratoną 2011 metų sausį užbaigė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai neskundžiama nutartimi panaikino Liustracijos komisijos sprendimą. Ši komisija anksčiau vienbalsiai buvo pripažinusi, kad politikė sovietinės okupacijos metais slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.
