2013-04-17 08:49

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas pritaria siūlymui rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės

Seimo pirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas teigia palaikantis savo partiečio Artūro Paulausko siūlymą rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, kuriam antradienį po pateikimo pritarė Seimas.
Vydas Gedvilas
Vydas Gedvilas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Artūras Paulauskas ėmėsi iniciatyvos, siūlo daryti referendumą ir atsiklausti žmonių dėl galimybės suteikti dvigubą pilietybę. Aš palaikau tą iniciatyvą, reikėjo seniai šitą darbą atlikti“, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė V.Gedvilas.

„Jeigu taip atsitiks – ir referendumas, ir žmonės pritars, aš manau, kad bus žengtas labai rimtas žingsnis. Aš galvoju, kad tai yra pozityvus žingsnis į priekį“, – kalbėjo jis.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė siūlymui kartu su prezidento rinkimais 2014 metais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Už nutarimą dėl referendumo skelbimo balsavo 74 Seimo nariai.

Referendumui dėl Konstitucijos keitimo siūloma formuluotė: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu.“

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Prezidentė Dalią Grybauskaitė šių metų pradžioje kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę.

Konstitucinis Teismas atsakė neigiamai, atsižvelgdamas į ankstesnę doktriną, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą