„Tai yra kaip ir labai geras saugiklis ir prieš dabar mūsų rinkimus politinėms partijoms, kad piktnaudžiauti pažadais, siūlyti nerealius sprendimus geriau nereikia. Nes įgyvendinti bus pakankamai sudėtinga“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė I.Degutienė. Pasak jos, šiuo metu galiojantis fiskalinės drausmės įstatymas neužtikrina finansinės drausmės, biudžeto stabilumo ir ekonomikos tvarumo.
Pasak I.Degutienės, Lietuva yra pasirašiusi Europos fiskalinės drausmės sutartį, kuri tapo savotiškais rėmais, įpareigojančiais Lietuvą neviršyti 0,5 proc. BVP deficito rodiklio, todėl šiuo metu Lietuva turi patikslinti savo fiskalinės drausmės įstatymą.
Seimo pirmininkė teigė, kad įstatymas padėtų mažinti šešėlinę ekonomiką, nes biudžetui reikėtų daugiau pajamų.
„Manau, kad priėmus tokį įstatymą, mes gal galėsime ir daugiau iš šešėlio ištraukti pinigų, nes įstatymas reikalautų siekti didesnių pajamų į biudžetą. Šiandien tie įsipareigojimai ir tas noras buvo pradėti, tačiau nepakankami. Kaip mes žinom, tikrai šešėlyje yra nemažai valstybės pinigų“, – sakė I.Degutienė.
Ji teigė, kad naujasis įstatymas nesumažintų finansavimo kultūrai ir sveikatos apsaugai.
ES fiskalinis paktas buvo sukurtas, reaguojant į skolų krizę euro zonoje. Jį pasirašiusios 25 valstybės sutiko įsipareigoti siekti, kad biudžeto struktūrinis deficitas neviršytų 0,5 proc. BVP, jei nėra nepaprastų aplinkybių.
Finansų ministerijos BNS pateiktame paaiškinime nurodoma, kad struktūrinio deficito rodiklis parodo koks būtų pajamų ir išlaidų balansas jeigu ūkio augimas atitiktų potencialų – nebūtų paveiktas ekonominės krizės arba bumo, ir eliminuojant vienkartinių priemonių poveikį.
Struktūrinio deficito vertinimai atliekami ir pateikiami kiekvienoje Konvergencijos programoje. Lietuvos Konvergencijos programoje kaip vidutinio laikotarpio tikslas nurodomas 0,5 procentų BVP struktūrinis perteklius.
Sutartis, prie kurios neprisijungė britai ir čekai, taip pat numato sankcijas taisyklių nesilaikančioms šalims. Fiskalinis paktas įsigalios, jei jį ratifikuos 12 euro zonos šalių.
Lietuvos valdžios atstovai, ratifikuodami sutartį, teigė, kad įsipareigojimų prisiėmimas pasiųsti žinią tarptautinėms rinkoms, jog taupymo politika bus tęsiama.
2009 metais Lietuvoje prasidėjus ekonomikos krizei, šalis, skirtingai nei Estija, neturėjo jokių atsargų, kurias būtų panaudojusi dideliam deficitui dengti. Lietuvos BVP nuo 2008 metų per krizę smuko daugiau nei penktadaliu.
