„Darbo grupė rūpinsis žiniasklaidos savireguliavimo modelio sukūrimu, žiūrės, kaip veikia dabartinis modelis ir kaip padaryti, kad tas modelis atitiktų šiuolaikinius savireguliacijos principus“, – BNS sakė darbo grupės vadovas Seimo narys Kristijonas Bartoševičius.
Jos nariais taip pat paskirti Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro dėstytojas Deimantas Jastramskis, LRT Teisės ir vindikacijos skyriaus vadovė Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Medijų tarybos narė Jolanta Mažylė, advokatė Liudvika Meškauskaitė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narė Audronė Nugaraitė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, kt.
Darbo grupei pavesta atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas parengti iki gruodžio 23 dienos.
Nacionalinis transliuotojas pernai gruodį kreipėsi į Seimą, prašydamas spręsti susidariusią situaciją, kai jo veiklą etikos požiūriu pavesta vertinti net kelioms institucijoms. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad įkurtas LRT etikos kontrolieriaus institutas, ir neaišku, koks jo santykis turi būti su Visuomenės informavimo etikos komisija, taip pat nagrinėjančia skundus dėl žurnalistų etikos.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė nepagrįstu ribojimu vadino reikalavimą žiniasklaidos priemonėms, norinčioms dalyvauti savireguliacijos organizacijoje, priklausyti asociacijoms.
Kiti žiniasklaidos atstovai kritikavo Visuomenės informavimo etikos komisiją dėl priimamų sprendimų nemotyvavimo, pasitikėjimo ja stokos.
Galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad žurnalistų profesinės etikos laikymąsi užtikrina viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Sprendimus dėl konkrečių skundų priimta iš asociacijos narių deleguotų narių sudaryta Visuomenės informavimo etikos komisija.
