Referendumo tekste siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.
Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Užsienio lietuviai nuogąstavo, kad tokie griežti reikalavimai gali sužlugdyti referendumą.
Seimas anksčiau po pateikimo yra pritaręs siūlymui rengti referendumą dvigubos pilietybės klausimu, bet parlamentiniai komitetai pateikė neigiamas išvadas. 2013 metais Darbo partijos atstovo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko pateiktas projektas siūlė rengti referendumą Konstitucijos 12 straipsnyje įrašant: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tada pateikė poziciją, kad „neribotos dvigubos pilietybės atvejų įteisinimas sąlygotų galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, kai pilietybės suteikimo ir pasų įteikimo politiką nedraugiškos valstybės gali naudoti įtampos kėlimo bei savo įtakos stiprinimo tikslais“.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės išplėsti dvigubos pilietybės galimybę reikalinga Konstitucijos pataisa, o ji gali būti priimta tik referendumu.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas.
