Baigėsi balsavimas antrajame rinkimų ture: balsavo per 46 proc. rinkėjų

Konservatorius Valdas Benkunskas yra laikomas Vilniaus mero rinkimų favoritu.

Šią savaitę 15min skelbta apklausa rodė, kad už jį ketino balsuoti 45 proc.  rinkėjų, o už Artūrą Zuoką – 32 proc.

Intrigą galėtų padidinti tai, jei jaunimas, labiau remiantis V.Benkunską, būtų aktyviai neatėjęs prie balsadėžių. Vyresnių vilniečių simpatijos tyrimo metu buvo A.Zuoko pusėje.

Daugiau apie apklausą galite skaityti čia:

Nauja apklausa: V.Benkunskas pirmauja prieš A.Zuoką, bet intrigą kelia viena rinkėjų grupė

Per rinkimų dieną „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai fiksavo daugiau nei 100 pažeidimų rinkimų apylinkėse. Organizacija taip pat sulaukė maždaug 70 pranešimų iš pilietiškų gyventojų apie galimus rinkimų pažeidimus. Du pranešimai apie galimą rinkėjų papirkimą buvo perduoti policijai. „Baltosios pirštinės“, kartu su „Debunk.org“, taip pat Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė skundą dėl nustatyto atvejo, kai tam tikrų kandidatų „Facebook“ skelbiamo turinio matomumas galimai buvo dirbtinai padidintas.

Iki 19 valandos nepriklausomi rinkimų stebėtojai aplankė per 250 apylinkių 21 savivaldybėje, kur vyksta antrasis rinkimų turas. Visos rinkimų dienos metu fiksuotos tos pačios tendencijos, kaip ir pirmajame rinkimų ture ir ankstesniuose rinkimuose: komisijos netinkamai plombavo balsadėžes, nenaudojo duomenų apsaugai užtikrinti būtinų juodų antdėklų rinkėjų sąrašams uždengti, nepagrįstai leido rinkėjams į balsavimo kabinas eiti ne po vieną. 13-oje apylinkių, kur lankėsi „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai, rinkimų komisijos į pastabas neatsižvelgė. Dėl kai kurių iš šių apylinkių komisijų darbo svarstoma kreiptis apygardų rinkimų komisijas ir VRK.

Žvelgiant į rinkimų statistiką ir lyginant ją su kiekvienoje savivaldybėje aplankytų apylinkių skaičiumi, daugiausia pažeidimų fiksuota Trakų rajone (85 proc. nuo visų organizacijos deleguotų stebėtojų aplankytų apylinkių), Vilniaus mieste (beveik 73 proc.), Ukmergės rajone (daugiau nei 66 proc.) ir Šilutės rajone (56 proc.). Vidutiniškai pažeidimai fiksuojami beveik kas antroje apylinkėje.

Gyventojų pranešimuose apie galimus pažeidimus tendencijos taip pat išliko panašios, kaip ir ankstesniuose rinkimuose: daugiausia nusiskundimų gauta dėl politinės reklamos, „tylos laikotarpiu“ vykdomos agitacijos ir neužtikrinamos teisės balsuoti. Šie rinkimai išsiskiria gyventojų pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas gausa – per visą rinkimų laikotarpį gauta beveik 120 pranešimų dėl komisijų darbo, o tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų nuo vasario gautų pranešimų. „Baltųjų pirštinių“ vertinimu, tai rodo ne tik didėjantį gyventojų pilietiškumą, bet ir supratimą, kokią didelę įtaką sklandžiam rinkimų vykdymui ir skaidriam rinkimų rezultatų nustatymui turi tinkamas komisijų darbas.

„Baltosios pirštinės“ ir „Debunk.org“ Vyriausiajai rinkimų komisijai šią savaitę pateikė skundą dėl rinkimų kampanijos metu socialiniame tinkle „Facebook“ užfiksuotų potencialių bandymų dirbtinai padidinti tam tikrų kandidatų skelbiamo turinio matomumą. Šiuo skundu abi organizacijos siekia paraginti institucijas imtis  visų prieinamų teisinių priemonių, o jų nesant – užtikrinti jų atsiradimą inicijuojant teisės aktų pakeitimus, kad ateityje manipuliavimas interneto platforma dirbtinai didinant turinio matomumą būtų užkardytas, o atsakingi subjektai – patraukti atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

„Laisvės ir teisingumo“ partija piktinasi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu neįleisti dalies rinkimų stebėtojų į apylinkes sekmadienį vykstant pakartotiniam balsavimui dėl merų.

Pasak išplatinto pranešimo, iš viso VRK rinkimų dieną sekmadienį panaikino galimybę dirbti 26-iems partijos deleguotiems stebėtojams, kuriems pažymėjimai prieš tai buvo išduoti.

„Jau prasidėjus rinkimams, 11 val. dienos VRK pareiškė, kad dėl nesuderinamų pareigų jie neturi teisės būti stebėtojais“, – teigiama pranešime.

Partija pranešė, kad dėl šio žingsnio kreipėsi pagalbos į rinkimus stebinčią organizaciją „Baltosios pirštinės”.

VRK informavo, kad stebėtojų statusas minėtiems partijos atstovams panaikinti paaiškėjus, jog jie yra buvę kandidatai pirmajame rinkimų ture.

„Rinkimų kodekse nurodyta, kad kandidatai rinkimų stebėtojais būti negali, nepriklausomai nuo to, kuriame rinkimų ture jie pageidauja stebėti rinkimus. Jūsų minimi kandidatai buvo pateikę prašymus savivaldybės rinkimų komisijai ir ši buvo išdavusi jiems stebėtojų pažymėjimus, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija, patikrinusi asmenų duomenis ir identifikavusi juos kaip šių rinkimų kandidatus, jų kaip stebėtojų statusą nedelsiant panaikino“, – BNS teigė VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė. 

Sekmadienį, vykstant pakartotiniams merų rinkimams, Lietuvos policija pradėjo septynias administracines teisenas dėl rinkėjų elgesio – nustatyti keturi neblaivūs balsuoti atvykę asmenys, dar trys rinkėjai triukšmavo bei keikėsi.

Labiausiai buvo apgirtęs rinkėjas Vilniaus rajone.

„Surašytas protokolas, nustatytas 3,5 promilės neblaivumas“, – BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Tuo metu Zarasų rajone į rinkimų apylinkę balsuoti atvyko trys neblaivūs asmenys – jiems atitinkamai buvo nustatytas 0,6, 0,4 ir 2,7 promilės girtumas. Jiems gresia atsakomybė už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviems.

Alytaus apskrities policija gavo pranešimus, kad trys asmenys vartojo necenzūrinius žodžius ir triukšmavo.

Pagal vieną pranešimą, Alytaus rajone, Miroslavo kaime, rinkimų stebėtoja 11.30 val. pasiskundė pareigūnams, kad nepažįstamas vyras keikiasi necenzūriniais žodžiais ir grasina.

Šiems pažeidėjams gresia atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.

Merų rinkimai vyksta daugiau kaip pusėje – 34 iš 60 – savivaldybių. 

Balsavimas rinkimų apylinkėse baigsis 20 valandą. 

Merai renkami Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Pakartotinis balsavimas vyksta savivaldybėse, kur merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.

Antrajame ture rungiasi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

Sekmadienį, vykstant pakartotiniams merų rinkimams, Lietuvos policija gavo 34 pranešimus apie galimus pažeidimus, naujų ikiteisminių tyrimų pareigūnai nepradėjo.

„Iki 17 valandos buvo gauti 34 pranešimai, pradėtų ikiteisminių tyrimų nebuvo. Dėl dviejų pranešimų iš Vilniaus apskrities pradėti aplinkybių patikslinimai“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ramūnas Matonis

Jo teigimu, daugiausia pranešimų apie galimus pažeidimus – du trečdaliai – gauta iš Vilniaus ir Alytaus apskričių. 

R.Matonio teigimu, pradėta viena administracinė teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – Alytaus rajone, Miroslavo kaime, rinkimų stebėtoja 11.30 val. pasiskundė pareigūnams, kad nepažįstamas vyras keikiasi necenzūriniais žodžiais ir grasina.

Iš viso nuo kovo pradžios policija gavo per 200 įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus per rinkimus.

Iki 15 valandos „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai jau aplankė beveik 150 apylinkių daugiau nei pusėje savivaldybių, kur vyksta antrasis rinkimų turas. Taip pat gauta daugiau nei 40 pranešimų iš gyventojų apie galimus rinkimų pažeidimus.

„Baltosioms pirštinėms“ metus didelius pajėgumus rinkimų skaidrumui Vilniaus rajone užtikrinti, kol kas čia fiksuojamų pažeidimų dalis nuo aplankytų apylinkių yra viena mažiausių – neatitikimų randama kas penktoje apylinkėje. Lyginant su aplankytų apylinkių skaičiumi, daugiausia pažeidimų fiksuojama Trakų rajone (beveik visose apylinkėse), Vilniaus mieste (pažeidimai fiksuoti maždaug 70 proc. apylinkių, kuriose lankėsi stebėtojai), Biržų ir Mažeikių rajonuose (po maždaug 67 proc. aplankytų apylinkių).

Nepriklausomi rinkimų stebėtojai atkreipia dėmesį, kad kai kurių apylinkių komisijos pro pirštus žiūri į Rinkimų organizatoriaus knygoje ir kituose dokumentuose apibrėžtus reikalavimus, su kuriais komisijos privalo būti susipažinusios: šiandien jau užfiksuoti 25 neteisingo balsadėžių plombavimo atvejai, 19 atvejų, kai komisijos neužtikrino duomenų saugumo, nes nenaudojo tam išduotų juodų antdėklų rinkėjų sąrašams uždengti, taip pat kiti pavieniai pažeidimai. Daugeliu atvejų apylinkių komisijos geranoriškai atsižvelgia į stebėtojų pastabas, tačiau pasitaiko atvejų, kai į pagrįstą reikalavimą ištaisyti daromas klaidas neatsižvelgiama.

Apie komisijų daromas rinkimų vykdymo klaidas praneša ir pilietiški gyventojai. Šiuo metu gyventojų pranešimų apie komisijų narių darbą yra maždaug tiek pat, kiek ir pranešimų apie politinę reklamą agitacijos draudimo laikotarpiu. Tai ne tik patvirtina stebėtojų pastebėtus pažeidimus, bet ir išryškina įdomią tendenciją – dalies apylinkių komisijos tinkamu rinkimų vykdymu rūpinasi mažiau nei patys rinkėjai.

Sekmadienį, vykstant pakartotiniams merų rinkimams, Lietuvos policija gavo per 20 pranešimų apie galimus pažeidimus, naujų ikiteisminių tyrimų pareigūnai nepradėjo.

„Daugiausia pranešimų iš Vilniaus ir Alytaus apskričių, daugiau ikiteisminių tyrimų nėra pradėta“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

„Mažiau pranešimų, palyginti su pirmu turu, bet mažiau ir apylinkių. Yra keletas pranešimų apie balsuoti atvežtus asmenis, policija šią informaciją tikrina“, – kalbėjo jis.

Jo teigimu, pranešimai apie esą atvežtus balsuoti asmenis gauti iš Vilniaus ir Alytaus apskričių.

Pasak jo, pradėta viena administracinė teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – Alytaus rajone, Miroslavo kaime, rinkimų stebėtoja 11.30 val. pasiskundė pareigūnams, kad nepažįstamas vyras keikiasi necenzūriniais žodžiais ir grasina.

Iki prasidedant antrajam rinkimų turui buvo gauta 51, o iš viso, nuo kovo pradžios – per 200 įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus per rinkimus.

Šiuo metu pareigūnai atlieka dešimt ikiteisminių tyrimų dėl gali trukdymo  pasinaudoti rinkimų teise, keliems asmenims pareikšti įtarimai.

Tyrimus atlieka Alytaus, Marijampolės, Utenos, Švenčionių, Klaipėdos, Telšių pareigūnai. Kai kuriose apskrityse atliekama po kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimų rinkimų pažeidimų.

Už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise numatoma bausmė – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pakartotiniuose merų rinkimuose iki vidurdienio balsavo 23,93 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Iki 13 valandos rinkimų dieną sekmadienį prie balsadėžių atėjo 17,99 proc. rinkėjų. Dar 10,05 proc. jų balsavo iš anksto.

Merų rinkimai vyksta daugiau kaip pusėje – 34 iš 60 – savivaldybių. 

Balsavimas rinkimų apylinkėse baigsis 20 valandą. 

Prasidėjus rinkimų dienai visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ aktyviai stebi balsavimą ir rinkimų komisijų darbą. Visoje Lietuvoje rinkimus stebi daugiau nei 300 stebėtojų ir beveik 20 mobiliųjų ekipažų, važiuojančių per didžiausią pažeidimų riziką keliančias apylinkes. Daugiausia stebėtojų dirba Vilniaus mieste, Vilniaus rajone, Trakų ir Alytaus rajono savivaldybėse.

Rinkimų stebėtojai nuolat informuoja „Baltųjų pirštinių“ koordinatorius apie apylinkėse fiksuotus pažeidimus ir rinkimų komisijų darbo klaidas. Kaip ir pirmajame rinkimų ture, daugiausia pranešimų sulaukiama apie netinkamai plombuotas balsadėžes, balsavimo slaptumo neužtikrinimą, kai komisijos nepagrįstai leidžia į balsavimo kabinas leidžia eiti keliems rinkėjams vienu metu, taip pat neužtikrinamą rinkėjų asmens duomenų apsaugą.

Per pirmąsias balsavimo valandas organizacija taip pat sulaukė maždaug 10 piliečių pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus. Didžiąją jų dalį, kaip ir anksčiau, sudaro pranešimai apie politinę reklamą: agitavimą socialiniuose tinkluose, iki „tylos laikotarpio“ nenukabintus plakatus ir neišlaikomus atstumus iki rinkimų apylinkių.

Nuo vasario pradžios pilietiški gyventojai „Baltosioms pirštinėms“ atsiuntė daugiau nei 350 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus. Juos įvertinus organizacijos teisininkų komandai, maždaug kas 5 pranešimas yra perduotas Vyriausiajai rinkimų komisijai arba policijai.

„Baltųjų pirštinių“ atstovai ragina žmones rinkimuose dalyvauti atsakingai: einant balsuoti su savimi turėti asmens dokumentą, o apie pastebėtus galimus pažeidimus pranešti „Baltosioms pirštinėms“, tiesiogiai Vyriausiajai rinkimų komisijai arba policijai.

Į Vilniaus centre įsikūrusią Vytenio rinkimų apylinkę per pirmą balsavimo valandą balsuoti atvyko 14 žmonių.

„Prieš darbą žmonės atėjo, nes savaitgalį dirba“, – BNS teigė vietinės rinkimų komisijos pirmininkė Julija Čėglytė.

„Pirmas šįkart atėjo apie 7 val. Per valandą –14, bet tikimės didesnio aktyvumo, negu per pirmą turą, nes išankstiniuose balsavimuose balsavo daugiau. Pas mus apylinkėje namuose vėl balsavo apie 40“, – pridūrė ji.

Naujamiesčio gyventoja Aldona, šalia rinkimų apylinkės vedžiojusi šuniuką, teigė eisianti balsuoti, bet popiet.

„Atvyks dukra, papietausime ir abi eisime balsuoti“, – sakė moteris, pridūrusi, jog jau yra apsisprendusi.

Tuo tarpu irgi su šuniuku vaikščiojęs 26 metų Rokas teigė antrame ture nebalsuosiantis: „To, už kurį balsavau nėra, todėl nebalsuosiu. Nepažįstu nė vieno, nežinau, ko tikėtis“.

„Viltis – durnių motina“

Iš didžiųjų Lietuvos miestų rinkimai sekmadienį vyksta ir Klaipėdoje. Kituose didmiesčiuose merai buvo išrinkti per pirmąjį turą.

Klaipėdos Gimnazijos apylinkėje balsavusi 68 metų Danutė sakė, kad atėjo aiškiai apsisprendusi.

„Aš jau buvau apsisprendusi, man nei pirmame ture, nei dabar nebuvo jokių sunkumų“, – BNS sakė ji.

Medicinos srityje dirbanti klaipėdietė tikisi, kad jos pasirinkimas padės išspręsti klausimus dėl dviejų XIX amžiaus pastatų miesto centre – išsaugoti kultūros vertybe laikomą buvusio Klaipėdos centrinio pašto pastatą, o menininkams – įsikurti buvusiame kalėjimo pastate, kuriame anksčiau taip pat veikė Klaipėdos policija.

„Daug jie kalba, o kaip bus – pažiūrėsime iš tikrųjų“, – sakė moteris.

Medicinos darbuotojas Tomas teigė, jog rinkimuose apsispręsti sunku, nes politikai taip ir nepadaro to, ko jam norisi.

„Be abejo, tikiuosi, kad kuris nors iš dabartinių kandidatų padarys. Viltis – durnių motina“, – BNS sakė 53 metų vyras.

Per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią merų rinkimų antrajame ture pareiškė beveik 143 tūkst. arba 10,05 proc. rinkėjų, rodo sekmadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Aktyviausiai balsavo Ignalinos ir Lazdijų rajonų rinkėjai: čia balsavo atitinkamai 23,44 proc. ir 22,06 proc. rinkėjų.

Mažiausias aktyvumas buvo Klaipėdoje, kurioje savo valią per keturias dienas pareiškė 5,07 proc. rinkėjų. Panevėžio rajone aktyvumas siekė 5,89 procento.

Šiemet antrojo turo balsavimas vyksta 34 savivaldybėse, prieš ketverius metus to prireikė 41 savivaldybėje. Tuomet iki rinkimų dienos balsavo 6,31 proc. rinkėjų.

Balsavimas iš anksto tiesiogiai renkant merus antrajame ture prasidėjo antradienį ir baigėsi ketvirtadienį.

Penktadienį ir šeštadienį vyko balsavimas namuose. Balsuoti namuose galėjo neįgalieji ir juos slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat sulaukę 70 ir daugiau metų rinkėjai.

Pagrindinė rinkimų diena yra sekmadienis.