2025-07-13 21:02

Senjorų kasdienybė skaitmeniniame pasaulyje: kartais jaučiasi išmesti kaip musės iš barščių

Kai pasaulis persijungia į „online“, o tu lieki „offline“ – turbūt taip galima apibūdinti realybę, su kuria susiduria žmonės, negebantys naudotis išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais ir kitomis galimybėmis, kurias suteikia vis tobulėjančios technologijos.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Senjorai
Senjorai / 123RF.com nuotr.

Bilietai – telefone, registracija pas gydytoją – internetu, net vakarienės meniu – QR kodo pavidalu. Gyvename laikais, kai kone visos viešosios ir privačios paslaugos persikėlė į skaitmeninę erdvę. Tai patogu, greita, efektyvu, tačiau ne visiems.

Tūkstančiai vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje gyvena tarsi kitame laike – be išmaniųjų telefonų, be interneto, be žinių, kaip naudotis internetine bankininkyste ar savitarnos sistemomis. Kai kuriems net traukinio bilietą nusipirkti tampa neįveikiama užduotimi.

Skaitmeninė atskirtis – tai ne tik techninis ar praktinis nepatogumas. Tai emocinė, socialinė problema, kuri išskiria žmones į tuos, kurie „gali“ ir tuos, kurie „negali“. Tai – riba tarp šiuolaikinės visuomenės gyvenimo tempo ir žmogaus, kuris su šiuolaikiškumu nespėja, o gal ir nebegali spėti – dėl savo garbaus amžiaus.

Tiesa, yra žmonių, kuriems puikiai gyvenasi ir taip: nereikia naudotis elektronine bankininkyste, pas gydytojus jie registruojasi telefonu ir jokios skaitmeninės atskirties nejaučia.

Vietoje meniu – QR kodas

Trečiojo amžiaus universiteto rektorė ir Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos prezidentė Zita Žebrauskienė teigia, kad skaitmeninė atskirtis senjorams Lietuvoje tapo kasdienio gyvenimo kliūtimi.

Pasak pašnekovės, žmonės su skaitmenine atskirtimi susiduria ne tik retesniais atvejais, tarkime, kai reikia pasirašyti elektroniniu parašu. Situacijos – pačios įvairiausios.

Geležinkelio stotyje situacija dar skaudesnė – kai kurie senjorai paprasčiausiai nebesinaudoja traukinių paslaugomis.

Savitarnos kasose prekių paieška, anot jos, kartais ne iš karto pavyksta net jaunesniems žmonėms, o ką jau kalbėti apie senjorus: „Ieškai tos prekės – nerandi, neišmeta. Kiekvienoj parduotuvėj skirtingos kasos. Kodėl negali būti bent viena kasa, kurioje dirba pardavėjas? Kai kuriuose parduotuvėse yra, bet ne visur. Ir, beje, prie jos stoja ne tik vyresni žmonės“

Geležinkelio stotyje situacija dar skaudesnė – kai kurie senjorai, sako Z.Žebrauskienė, paprasčiausiai nebesinaudoja traukinių paslaugomis, nes nesugeba nusipirkti bilieto.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą