Vadovaudamiesi mūsų šalyje galiojančiais teisės aktais senus ar nebereikalingus vaistus gyventojai gali grąžinti vaistinėms. Tačiau „15min“ aiškinosi, kaip veikia šis mechanizmas – ar tikrai taip paprasta atsikratyti senų ar nereikalingų medikamentų, ar lietuviai žino apie šią galimybę.
Vaistinių atstovai tvirtina, kad norinčių atsikratyti pasibaigusio galiojimo vaistų beveik nėra. Tačiau gyventojai dažnai nė nežino, kur ir kokius medikamentus jie gali saugiai atiduoti.
Pasak bendrovės „Eurovaistinė“ komunikacijos vadybininkės Linos Liepytės, jų vaistinių tinklas vadovaujasi Lietuvoje išleistais teisės aktais ir iš gyventojų priima senus ar nebereikalingus vaistus. „Pastebėjome, jog nedaug gyventojų žinojo, kad senus vaistus galima atnešti į vaistines, todėl nuo šių metų gegužės nusprendėme vykdyti informacinę kampaniją. Norėjome atkreipti dėmesį, kad gyventojai senų vaistų nekauptų namuose ir neišmestų bet kur, nes tokiu atveju gali kilti pavojus kitiems žmonėms ir aplinkai. Pradėjus šią kampaniją žymiai daugiau žmonių sužinojo apie tokią galimybę ir gana aktyviai neša į „Eurovaistines“ senus vaistus“, – sakė L.Liepinytė.
Į įvairias Lietuvos „Eurovaistines“ gyventojai jau sunešė nemažai senų vaistų. Vieni skubėjo priduoti tik vieną kitą pakuotę, kiti visą maišelį labai senų, net dešimtmečius kauptų medikamentų. Kai jų pavadinimų vaistų vaistinėse jau net nebėra, o jų galiojimo terminai pasibaigę prieš dešimtį metų.
Pagal įstatymą galima priimti bet kokius medikamentus, mes turime juos išrūšiuoti ir atiduoti utilizuojančiai įmonei. Sakė D.Ruikytė.
„Gyventojas turi galimybę atnešti vaistus, kurie nebereikalingi, pasibaigęs jų vartojimo terminas, nesvarbu, ar tai receptinis, ar nereceptinis vaistas. Svarbu, kad žmonės jų nemestų į šiukšlių konteinerius. Juk jose knisasi benamiai, o kartais ir vaikai. Senų vaistų pakuotes galima priduoti bet kurioje vaistinėje, o po to mes rūpinamės jų sunaikinimu. Tačiau valstybės nustatytos tvarkos dėl naikinimo patiriamų išlaidų kompensavimo nėra, tą darome savomis lėšomis“, – situaciją komentavo vaistinių tinklo „Camelia“ farmacinės veiklos vadovė Vigilija Miliukienė. Anot jos, atsiranda žmonių, kurie atneša vaistų, tačiau tokių labai nedaug. Tą patį patvirtino ir viena iš uostamiesčio „Camelia“ vaistinių darbuotojų. Ji teigė, kad pastaruoju metu vos vienas žmogus buvo atnešęs senus vaistus.
Nori priduoti termometrus
Vienos iš bendrovės „Herberijos vaistinė“ Klaipėdos filialų vedėja Daiva Ruikytė teigė, kad kone kiekvienoje vaistinėje turėtų būti priimami seni vaistai. „Pagal įstatymą galima priimti bet kokius medikamentus, mes turime juos išrūšiuoti ir atiduoti utilizuojančiai įmonei. Tačiau per tą laiką, kiek dirba prekybos centro „Arena“ vaistinė, niekas nebuvo atnešęs vaistų. Žmonės dažnai nori priduoti gyvsidabrinius termometrus, tačiau mes jais nebeprekiaujame ir jų nebepriimame. Žinoma, vaistus priimtume, nes metant į buitinius konteinerius teršiama aplinka. Kita vertus, vaistinės to daryti nesuinteresuotos, nes niekas nefinansuoja sunaikinimo kaštų“, – teigė D.Ruikytė.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Endriulaitis teigė, kad gyventojai gali atnešti įskilusius, nebereikalingus termometrus į bet kurį gaisrinės padalinį. „Kai prasideda ligų, peršalimo sezonas, kelis kartus per savaitę, o kartais ir per dieną gauname iškvietimų surinkti sudužusio termometro gyvsidabrį“, – sakė T.Endriulaitis.
Ne visus vaistus privalu priimti
Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmacijos įmonių inspekcijos vyriausiosios specialistės Mildos Kurelaitytės, prieš ketverius metus priimtas įstatymas vaistines įpareigojo priimti tik kontroliuojamus vaistinius preparatus – su receptais parduodamus psichotropinius medikamentus. „Už jų surinkimą ir perdavimą utilizacijai iš valstybės skiriamos lėšos. Visus kitus medikamentus ir kitas farmacines atliekas, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, žmonės taip pat gali atnešti į vaistines. Tačiau, ar jos vaistus priims, sprendžia pačios. Taip yra dėl to, kad už jų tolimesnį likimą moka pačios vaistinės. Tai nemaži pinigai, todėl kai kurios mažesnės įmonės nenoriai priima senus vaistus“, – sakė Vaistų kontrolės tarnybos specialistė.
Galėtų finansuoti valstybė
Vaistinėse surinkti seni medikamentai ir kitokios farmacinės atliekos patenka į bendrovę „Korys“. Ji vienintelė įmonė Lietuvoje, turinti teisę tvarkyti farmacines atliekas. Pasak šios bendrovės ekspeditoriaus Vytauto Varanausko, iš vaistinių surenkamų vaistų kasmet mažėja. „Vaistinės dabar gali vaistus, kurių galiojimas tuoj pasibaigs, pardavinėti su nuolaidomis, todėl jie neužsibūna. O žmonių į vaistines atnešamų vaistų kiekis tikrai itin mažas“, – sakė jis.
Anot V.Varanausko, senų medikamentų surinkimas ir perdavimas utilizavimui vaistinėms kainuoja nemažus pinigus. Bendrovės „Korys“ duomenimis, utilizavimui perduoti 1 kg tirpalo kainuoja apie 10 Lt, 1 kg tablečių – 4-5 Lt. Ypatingesnių vaistų – 10-15 Lt. „Jei senų vaistų saugų sunaikinimą finansuotų valstybė, vaistinėms būtų kur kas lengviau. Esu matęs, kad nors vaistinių sandėliai būna užgrūsti jau nebegaliojančiais vaistais, mums atvažiavus atiduodamos tik kelios dėžutės, mat jos neturi lėšų išgabenti visas“, – sakė V.Varanauskas.
