Archeologai Prisikėlimo aikštėje darbuojasi jau antrą savaitę. Pirmieji radiniai nustebino – nei stiklo šukių, nei 4 spalvų polichrominių glazūruotų koklių rasti Šiauliuose nesitikėta, nes jie nebūdingi šioms vietovėms. Apžiūrėję į katedrą pasukto namo akmeninius pamatus, istorikai nustatė, kad medinis namas, ant jų, buvęs pastatytas XVII a. pradžioje.
„Tas pastatas priklausė ne šiaip eiliniam miestiečiui ar pasiturinčiam miestiečiui. Rodo tai, kad pastatas turėjo stiklinius langus, randame labai daug langų stiklo. Prie pastato sienos glaudėsi koklinė krosnis, mūryta iš puodyninių koklių, bet panašu, kad kitoje patalpoje galėjo stovėti ir gražesnė, puošnesnė krosnis“, – pasakojo Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Virginija Ostašenkovienė.
Iš viso rasti 3 namų pamatai. XVIII a. pabaigoje pastatyto – gerokai apgriauti. Trečio namo liekanos aptiktos priešingoje aikštės dalyje. Labiausiai archeologus dominantis pirmasis namas suteikia žinių apie aikštės būklę iki Tyzenhauzo laikų.
„Randame akmenų mūro pamatus ir pastatą, kuris yra savo fasadu orientuotas į gatvelę, kuri nebuvo tiesi. Ji buvo kreivoka, einanti į miesto centrinę turgaus aikštę, nukreiptą link bažnyčios šventoriaus, ir matosi,kad miestas, kaip ir daugelis Lietuvos senųjų miestelių, turėjo radialinį miesto planą“, – sakė Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Aikštėje archeologai ketina iškasti dar keletą šurfų ir ištirti juos išsamiai, nes tokie tyrimai aikštėje atlikti nebuvo.
