2014 m. žiemos olimpiadą raginama rengti ne Rusijos Soči kurorte, o „kitoje demokratinėje šalyje“.
Analogišką raginimą yra išsakęs ir Estijos premjeras Andrus Ansipas. Jis antradienį pareiškė, kad Rusija po savo agresijos Gruzijos atžvilgiu turi netekti teisės rengti 2014 metų žiemos olimpiadą.
Televizijai „Kanal2“ Reformų partijos pirmininkas sakė, kad Tarptautinis olimpinis komitetas turi iš naujo svarstyti savo sprendimą dėl olimpiados organizavimo teisių suteikimo Sočiui.
„Pekino olimpinės žaidynės vyksta be olimpinių idealų tuo metu, kai Kinija ir Rusija pamina žmogaus teises ir liejasi Tibeto ir Kaukazo tautų kraujas. (...) Atrodo, kad eilinį kartą laimėjo ne demokratija, bet diktatūrinių režimų ambicijos“ , – rašoma politinių kalinių ir tremtinių išplatintoje rezoliucijoje.
Čia pat pažymima, kad Pekino žaidynes „galima prilyginti 1936 m. olimpiadai Berlyne, kai naciai buvo pradėję represijas prieš žydus ir romus, 1980-ųjų olimpiadai Maskvoje, kai SSRS vykdė karinę intervenciją Afganistane. Dėl ko net 65 šalys nesiuntė savo oficialių delegacijų į Maskvą. (...) Visi totalitariniai režimai tiek nacių, tiek SSRS ar Kinijos komunistų olimpines žaidynes panaudojo ne olimpinių idealų įgyvendinimui, bet savo tariamų pasiekimų propagandai ir savo antihumaniškos politikos esmės slapstymui nuo tarptautinės opinijos pasmerkimo“.
Teisė rengti 2014 metų žiemos olimpines žaidynes Rusijos kurortui Sočiui suteikta 2007 metais. Tuomet dėl šios teisės taip pat varžėsi Pietų Korėjos miestas Pchenčanas ir Austrijos miestas Zalcburgas.
Tąkart pirmajame balsavimo ture Pchenčanas gavo 36, Sočis – 34, o Zalcburgas – 25 balsus. Mažiausiai balsų surinkęs Austrijos miestas turėjo pasitraukti iš tolimesnės kovos.
Antrajame balsavimo ture Sočis gavo 51, o Pchenčanas – 47 balsus.
Žiemos olimpines žaidynes Rusija rengs pirmą kartą. 1980 metais Maskvoje vyko vasaros olimpinės žaidynės.
