„Deja, sistema, kurią paveldėjome, nėra pati efektyviausia. Daug lėšų išleidžiama bedarbių profesiniam mokymui, bet tik 40 proc. žmonių, baigusių šiuos kursus, vėliau įsidarbina. Siūloma sistema, kuri būtų paremta krepšelio principu ir nukreipta į tai, kad bendras Darbo biržos profesinio mokymo ir įdarbinimo agentūrų darbas būtų matuojamas vienu rezultatu, t. y. įdarbinimu, ir tam būtų tinkamai paskirstytos šiandien naudojamos valstybės lėšos“, – ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas paaiškino, kad minėta krepšelio sistema paremta tokiu principu: „Bedarbiui, kuriam reikalingas perkvalifikavimas arba kurį pati įmonė gali pasiruošti, suteikdama jam kvalifikaciją su garantija, kad jis iš karto turės darbą, būtų skiriami ne konkretūs pinigai, o talonai, kuponai. Tai būtų susieta su konkurencija tarp mokymo įstaigų – tiek valstybinių, tiek privačių. Ta, kuri galėtų suteikti kvalifikaciją, užtikrinančią darbo vietą, būtų dengiama visiškai arba iš dalies valstybės pinigais – per Darbo biržą mokamomis lėšomis.“
Ministras apgailestavo, kad dabar viena iš pagrindinių problemų yra ta, jog „vyksta mokymas dėl mokymo“. „O po to tik mažiau nei pusė bedarbių randa darbo vietas. Mes norime padaryti lankstesnę sistemą, kad ir patys darbdaviai būtų įtraukti į galimybes mokyti, žinoma, jeigu jie turi tam pakankamą įrangą ir reikiamą kvalifikaciją, ir kad sistema būtų orientuota į valstybės lėšų naudojimą ir nedarbo draudimo įmokų naudojimą tam, kad būtų padėta žmogui, norinčiam turėti darbą“, – sakė ministras.
Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi pasiekti, kad iki 2020 metų 20–64 metų gyventojų užimtumas būtų didesnis nei 70 proc.
Praėjusią savaitę šalyje buvo registruota 307,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,22 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, arba 0,06 procento mažiau negu prieš savaitę.
