Pernai tuo pačiu metu areštų buvo 11 kartų mažiau – 79, rašo „Lietuvos rytas“. Sklypai areštuojami kur kas dažniau nei butai ar namai.
„Sklypai – ne tokie svarbūs kaip gyvenamoji vieta, todėl dalis klientų ir elgiasi neatsakingai. Namus žmonės stengiasi išsaugoti, tad yra labiau suinteresuoti bendradarbiauti su banku“, – teigė „Swedbank“ atstovė Jorūnė Juodžbalytė.
SEB banko Specialaus kreditų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Nikita Ananjevas tvirtino, kad gyventojų, kurie skolinosi žemei įsigyti ir vėliau planavo statytis namą, – nedaug. Didžioji dalis kreditų, už kuriuos yra įkeista žemė, suteikti verslininkams. Nemaža dalis areštuotų sklypų – žemės ūkio paskirties.
„Žemės ūkio paskirties sklypai aplink Vilnių atpigo apie 10 kartų. Anksčiau aras buvo parduodamas už 10-15 tūkst. litų“, – sakė nekilnojamojo turto bendrovės „Centro kubas“ vadovas Zigfridas Račkovskis.
Daugiausia areštuotų sklypų yra Klaipėdos apskrityje. Žemės ir namų pasiūla tarp Palangos ir Klaipėdos viršijo paklausą dar neprasidėjus krizei, o kainos buvo išpūstos net labiau nei Vilniuje.
