„Sausio mėnesį vien už apšildymą sumokėjau 600 Lt, tačiau šilumos nejutau: kambaryje temperatūra siekia vos 16 laipsnių“, – „15min“ pasakojo miesto centre, M.K.Čiurlionio gatvėje 2 kambarių bute gyvenanti Irena Vadauskaitė.
Šiame name tik 6 butai iš 13 tebesinaudoja centrinio šildymo sistema. Kitų butų gyventojai atsijungė nuo centrinės sistemos ir patys šildosi elektra arba dujomis.
„Jie taip pat moka daug, tačiau bent jau šiltai gyvena“, – sakė I.Vadauskaitė.
Šilumininkai tvirtina, kad, norint šiltų namų, gyventojams reikia juos užsandarinti.
„Jei namas senas, nerenovuotas, žinoma, jame bus šalta ir nesvarbu, ar pats šildysiesi, ar naudosiesi centrinio šildymo paslaugomis“, – tikino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, Vilniaus daugiabučiuose baigiamas šilumos punktų atnaujinimas ir ateityje gyventojai patys galės reguliuoti šilumos intensyvumą.
Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento V.Stasiūno, dėl šildymo dažniausiai skundžiasi tie, kurie gyvena neapšildytuose butuose, nes iš jų per plyšius išeina tiekiama šiluma.
Vilnietė I.Vadauskaitė pritaria šilumininkams, kad iš buto gali „nutekėti“ šiluma, nes jos butas yra pirmame aukšte, tačiau ją piktina, kad namie radiatoriai yra vos drungni.
Pasak „Vilniaus energijos“ komercijos direktoriaus Rimanto Germano, dėl to kalti patys gyventojai. „Nereikėjo leisti kaimynams atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, nes jie išbalansavo visą sistemą. Dėl to vanduo, atkeliaudamas iki butuose esančių radiatorių, spėja atšalti, o žmonės vis tiek už jį moka kaip už karštą“, – aiškino R.Germanas.
„Vilniaus energijos“ atstovas tikino, kad tokiu atveju geriausia investuoti į šildymo sistemos renovaciją, kurios metu būtų pertvarkyti vamzdynai ir jais keliaujantis vanduo neatšaltų.
Vilniaus daugiabučių namų bendrijų asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis įsitikinęs, kad gyventojai, atsijungiantys nuo bendros sistemos, pažeidžia kaimynų teises.
„Vieni turi kentėti dėl kitų žmonių užgaidų. Atsijungiant sugadinama visa sistema, o į ją grįžti gana sudėtinga. Jei visas daugiabutis bendru susitarimu atsijungia ir randa kitą būdą šildytis, tuomet visi lygūs“, – sakė J.Antanaitis.
Norint atsijungti nuo centrinio šildymo, pagal Šilumos ūkio ir Statybos įstatymus reikia pasidaryti naujus projektus, kurie įformintų ir apibrėžtų, kaip reikia atlikti vamzdyno rekonstrukciją.
Sistema išvystyta
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento V.Stasiūno, Vilniuje centriniu šildymu naudojasi daugiau nei 90 proc. visų gyventojų. Bendras Lietuvos vidurkis žemesnis – iš viso Lietuvoje apie 50 proc. žmonių būstus šildosi patys ir tiek pat naudojasi centrinio šildymo paslaugomis.
Šildymas – ne metalinės klumpės iš pasakos. Čia kiekvieno pasirinkimas, kas kaip nori šildytis. Sakė V.Stasiūnas.
„Šie skaičiai reiškia, kad centrinio šildymo sistema šalyje gana neblogai išvystyta – kaip ir Skandinavijos šalyse“, – sakė V.Stasiūnas.
Anot jo, žymiai mažiau centriniu šildymu naudojasi Pietų Europos šalys – Ispanija, Italija, Graikija.
„Jose vos apie 5 proc. žmonių yra prisijungę prie centrinio šildymo, nes tam tiesiog nėra poreikio“, – tikino V.Stasiūnas.
„Visas senasis žemynas pripažįsta centrinį šildymą, nes ji patogiausias. Be to, jis mažiausiai teršia miestą“, – tikino „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius R.Germanas.
Neskuba branginti
Šį mėnesį Vilniaus savivaldybė nepritarė šilumininkų siūlymui pakelti šildymo kainas nuo 22,56 ct/kWh iki 34,09 ct/kWh. Seimas pavasario sesijoje turėtų svarstyti įstatymo pataisas, kurios numatytų, jog kainos už šilumos tiekimą turėtų būti perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį kartu su kuro kainų pasikeitimais.
„Taip būtų sutaupyta pinigų, nes nereikėtų mokėti bankams palūkanų už pavėluotus sumokėti mokesčius. Iki šiol šilumos kainos būdavo pavėluotai perskaičiuojamos“, – tikino V.Stasiūnas.
Šildo trimis būdais
„Vilniaus energija“ naudoja tris būdus šilumai išgauti – dujas, rezervinį mazutą bei deginamas medienos atliekas. „Planuojama statyti gamyklą, kur energija būtų gaminama deginant komunalines atliekas. Taip būtų sutaupoma brangiai kainuojančių dujų ar mazuto“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V.Stasiūnas.
