Pakoregavus Šilumos ūkio įstatymą šilumos tiekėjas – Vilniuje tai „Vilniaus energija“ – nebegali net patekti į šilumos punktus. Viskuo rūpintis turėtų patys gyventojai, tačiau čia kita problema – punktai jiems perduoti nebuvo, tad jų savininkas vis dar yra Vilniaus šilumos tinklai. Situaciją, anot Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio, reikia kuo skubiau keisti.
Nori grįžti prie senos tvarkos
Gyventojai irgi privalo kaupti lėšas, tik jiems dar galva skauda, kaip visa tai organizuoti, kur gauti agregatą, kas remontuos. O šilumos tiekėjas imdamas 2 ct gali agregatus keisti, – tvirtino J.Antanaitis.
„Šilumos tiekėjas negali užtikrinti reikiamos temperatūros butuose, nes jis nevaldo šitos sistemos. Pagal esamą situaciją manyčiau, kad pats geriausias būdas būtų grąžinti viską į lapkričio 1 dienos situaciją, bet reikia pakeisti Civilinio kodekso nuostatą, kad šilumos tiekėjas tiekia šilumą iki įvado, o ne į butus. Tada nereikėtų laužti rankos šilumos tiekėjams, nes viską valdytume patys“, – aiškino J.Antanaitis.
J.Antanaitis įsitikinęs, kad vartotojams geriausiai, kai šilumos punktus prižiūri, „varžtelius sukalioja“ specialistas, bet be vartotojo niekas nieko negalėtų keisti. „Jeigu yra nustatyti tam tikri režimai, bendrijos pirmininkas, prižiūrėtojas, šilumos tiekėjas kartu turi vadovauti valdymui. Juk neturi jokios reikšmės, kam priklauso šilumos mazgas, radiatoriai turi būti tiek šilti, kad visuose butuose būtų ne mažiau kaip 18 laipsnių šilumos. Tai nustato įstatymas“, – teigė J.Antanaitis.
Blogiausia, kad šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kas ir už ką atsako. Esą į tą klausimą negali atsakyti nei bendrijos, nei Energetikos ministerija.
Arba gyventojams, arba šilumos tiekėjams
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Juozas Antanaitis |
J.Antanaitis teigė matąs kelis variantus, kaip spręsti šilumos punktų nuosavybės ir priežiūros klausimus. Gyventojai šilumos punktus galėtų išsipirkti už jų likutinę vertę arba šilumos punktai gyventojams galėtų būti perduoti neatlygintinai ar už sumbolinį 1 litą. Tačiau norint tai įgyvendinti, reikėtų visų butų savininkų sutikimo, kas sunkiai įsivaizduojama.
Kitas kelias, J.Antanaičio teigimu, yra grįžti prie tvarkos, buvusios iki Šilumos ūkio įstatymo pataisų. Dar viena alternatyva – leisti šilumos tiekėjui perimti visus šilumos punktus, tuos, kurie buvo namuose įrengti gyventojų, išperkant. Tuomet visų daugiabučių namų šilumos punktus šilumos tiekėjas prižiūrėtų, eksploatuotų ir remontuotų.
Paklaustas, ar perdavus šilumos tiekėjui šilumos punktus, neaugs šilumos kaina, J.Antanaitis tai paneigė. Jo manymu, į punktus investuota ir jie turi būti remontuojami. Tai tebūtų pagalba vartotojams.
„Mes turime eksploatuoti, remontuoti ir kaupti lėšas atnaujinimui. Taip buvo daroma mokant 2 ct už kilovatvalandę. Jeigu šilumos punktai priklauso gyventojams, tai visą tai turi daryti savininkai, bendrija, todėl tada gyventojai irgi privalo kaupti lėšas, tik jiems dar galva skauda, kaip visa tai organizuoti, kur gauti agregatą, kas remontuos. Išlaidų arba sąnaudų prasme skirtumo nėra, gal net savininkams eksploatuojant ir remontuojant gali tekti sukaupti didelę pinigų sumą tam atvejui, jeigu kas atsitiktų. O šilumos tiekėjas imdamas 2 ct gali agregatus keisti“, – tvirtino J.Antanaitis.
Nori valdyti patys
Mes pasirengę perimti šilumos punktą. Dabar mes iš esmės tik prižiūrime punktą, nes valdymas teisiniu požiūriu yra tada, kai turi nuosavybės teisę, – teigė A.Trapulionis.
Septynis daugiabučius prižiūrinčios butų savininkų bendrijos „Vingis“ vadovas Artūras Trapulionis tvirtino laukiantis, kada pagaliau paaiškės, kaip jie galėtų perimtų šilumos punktą savo nuosavybėn. Esą dabar situacija dviprasmiška – šilumos punktą bendrija pati prižiūri daug metų, tačiau vis dar nėra jo savininkė.
„Sugedus šilumokaičiui viename mūsų daugiabutyje gavome jį iš „Vilniaus energijos“ nemokamai. O dabar jau teks mokėti patiems. Bet svarbiausia, kad pradėsime investuoti pinigus į ne savo turtą. Situacija kebli, todėl ir prašome surasti galimybių šitą reikalą išspręsti iki galo. Mes pasirengę perimti šilumos punktą. Dabar mes iš esmės tik prižiūrime punktą, nes valdymas teisiniu požiūriu yra tada, kai turi nuosavybės teisę“, – teigė A.Trapulionis.
Bendrijos pirmininkas teigė į šilumos punktą užsukantis kas antrą dieną. „Turiu tokius kontrolinius butus, kur būna šalčiausia. Jeigu jų gyventojai sako, kad yra per šalta – padidinu šiek tiek šilumos padavimą arba jį sumažinu. Tuo pat metu pasitikrinu, ar kas nors nuotoliniu būdu nėra lindęs į programas, pataisau. Bet įlindimas buvo vienintelis 2010 metų lapkričio pradžioje, kai „Vilniaus energija“ nusprendė visiems pataupyti ir tada buvo didžiulis triukšmas“, – sakė A.Trapulionis.
Pirmininkas pripažino, kad lėšų kaupimas remontui ar punkto įrengimų pakeitimui – problema. Esą gyventojai nusiteikę prieš kaupimą. „Esant reikalui remontams surenkame pinigus tuo metu ir padarome“, – teigė A.Trapulionis.
