Spaudos konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas.
D.Šakalienė pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Aš kreipiausi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, 2024 metų rudenį inicijuojant ir vykdant bepiločių orlaivių pirkimą“, – žurnalistams Vilniuje sakė krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė. Bepiločių orlaivių pirkimas vyko 2024 m. spalio mėnesį.
2024 m. rudenį vykdant bepiločių orlaivių pirkimą gautas Antrojo operatyvinių tarybų departamento raštas, kad tiekėjo pristatyti gaminiai, pažymėti, kad pagaminti Lietuvoje, iš tiesų pagaminti šalyse, kurios nėra draugiškos. Pasak ministrės, iš ten pat galėjo būti reikalinga ir orlaivių naudojimui reikalinga infrastruktūra.
„Tokie pat įtarimai kyla dėl duomenų perdavimo infrastruktūros kilmės“, – kalbėjo ministrė.
„Tokių veiksmų aš rėmiausi gavusi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento raštą, kuriame buvo nurodyta, kad, turimais duomenimis, kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekėjo pristatyti įrenginiai, kurie pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, galimai buvo pagaminti ir surinkti už Europos Sąjungos ir NATO ribų, o taip jau tiesiai šviesiai, tai šalyse, kurios mums nėra draugiškos“, – pridūrė ji.
Orlaivius turėjo naudoti Šaulių sąjunga ir kariuomenė.
Pasak ministrės, jei įtarimai pasitvirtins, ji tai vertina labai neigiamai, nes tokia situacija labai demotyvuoja vietos gamintojus, kurie pralaimi tiems, kurie perka bepiločius orlaivius iš kitur ir perpardavinėja.
„Noriu pabrėžti, kad, jei pasitvirtins karinės žvalgybos pateikta informacija, tokiais pirkimais iš perpardavinėtojų atimamas finansavimas iš Lietuvos gynybos pramonės gamintojų. Lietuvos gamintojai demotyvuojami, nes, kol vieni deda visas pastangas kurti ir gaminti lietuvišką įrangą, kiti perpardavinėja mūsų valstybės saugumui grėsmę keliančiose šalyse pagamintus dronus”, – teigia krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Politikė sakė, kad tokie dronai privalo būti pagaminti Europos Sąjungoje (ES) arba NATO, o suprogramuoti Lietuvoje.
Ji sakė pavedusi patikrinti visus 2023 ir 2024 metais atliktus bepiločių orlaivių pirkimus: „Įvertinant, ar bet kuriame iš jų taip pat nėra nusikalstamos veikos požymių.“
Įtarimai dar niekam nepateikti
Generalinė prokurorė N.Grunskienė sakė, kad tyrimas pradėtas 2025 m. kovo 24 d.
Prokuratūra D.Šakalienės kreipimąsi gavo kreipimąsi gavo 2025 m. kovo mėn. 21 d. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė šių metų kovo 24 d. priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 dalį. Šis straipsnis numato atsakomybę už piktnaudžiavimą.
„Šiuo metu atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tam, kad būtų nustatyta, ar atlikta nusikalstama veika“, – žurnalistams sakė N.Grunskienė.
Ji teigė, kad kol kas įtarimai nepateikti jokiems asmenims.
Žurnalistams paklausus, kodėl ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl piktnaudžiavimo, generalinė prokurorė neatmetė, jog Baudžiamojo kodekso straipsnis, dėl kurio vykdomas tyrimas ar pareiškiami įtarimai, gali keistis.
N.Grunskienė neįvardino nei įtariamos įmonės, nei galimos sandorio sumos.
„Kadangi buvo atliekami ne viešo pobūdžio veiksmai (...), bet koks ikiteisminio tyrimo informacijos atskleidimas gali tyrimui pakenkti“, – pabrėžė generalinė prokurorė.
Anot jos, vykdant tyrimą jau atliktos kratos ir poėmiai.
Generalinės prokuratūros pranešime skelbiama, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktais pirminiais duomenimis, pernai rudenį vykdant nurodytą bepiločių orlaivių įsigijimą galėjo būti neužtikrintas tokios įrangos tiekėjui taikomas privalomas reikalavimas būti ūkio subjektu, kuris šiuos įrenginius gamina Lietuvos teritorijoje (arba atstovauja tokiam gamintojui), bei reikalavimas dėl orlaiviui valdyti reikalingos programinės įrangos kūrimo.
Turimais šiuo metu duomenimis, kuriuos pateikė Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, kyla pagrįstų įtarimų, kad teikėjo pristatyti įrenginiai, kurie buvo pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, galimai buvo surinkti už ES ar NATO valstybių ribų. Tokie pat įtarimai kyla ir dėl duomenų perdavimo infrastruktūros kilmės, kuri, vadovaujantis Lietuvoje taikomais reikalavimais, turėjo būti sukurta tik NATO ir / ar ES valstybėse.
Bepiločiai orlaiviai buvo įsigyti Lietuvos šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos sistemos veiklai. KAM struktūroms identifikavus, kad gaminiai, kurie susiję su nacionaliniu saugumu, gali neatitikti privalomų reikalavimų, KAM vadovybė nedelsiant apie tai informavo prokuratūrą.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą iš karto buvo suplanuoti ir atlikti ne viešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais siekiama nustatyti faktines bepiločių orlaivių pagaminimo bei įsigijimo aplinkybes, surinkti būtinus duomenis, leidžiančius objektyviai įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir identifikuoti galimai ją padariusius asmenis.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.
