„Moteris vagia iš kalnelio lenteles, esančias ant kryžių, kuriose užrašyti fundatoriai, t. y. kas pastatė tuos kryžius. Taip pat nuo visų kryžių, kur galima ranka pasiekti, nulupa mūkeles (Nukryžiuoto Kristaus atvaizdus)“, – tokį laišką redakcijai atsiuntė viešai prisistatyti nepanoręs skaitytojas Linas (vardas pakeistas).
Šį kalnelį jis prisipažino stebintis jau keletą metų. Teigė matantis, kaip atvykę žmonės remontuoja kryžius, koplytstulpius, nors pati aplinka ant kalnelio yra prastos būklės – pilna krūmų, vėjo prilaužytų šakų.
Kauno savivaldybė, pasak pašnekovo, Kryžių kalneliu nesirūpina. Priežiūra, rodos, palikta pavienių geranoriškų mecenatų, šaulių bei gyventojų rankose.
Yra ir stogastulpis, pastatytas Stasiui Lozoraičiui atminti, tačiau vėjas nudraskęs jo stogelius, lietus lyja. Linas bandė rašyti kelioms organizacijoms, kurios galbūt ryžtųsi sutvarkyti, tačiau, kaip tikino, „nelabai kam įdomu“.
„Pradėjau kalbinti tuos pavienius žmones, kurie tvarko kryžius. Bandau surinkti kiek įmanoma daugiau „kryželių istorijų“ – kas juos statė ir t. t. Tačiau pastebėjau, kad nuo šio pavasario pradėjo dingti lentelės, buvusios ant kryžių. Vėliau pastebėjau, kad ir mūkelės dingsta. Dar pernai buvau kai kuriuos kryžius nufotografavęs, kad matytųsi, kokios lentelės buvo ant kokių kryžių ir kas juos statė. Nebėra“, – teigė Linas.


