Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais išlaidos socialinėms paslaugoms (išskyrus asmenims mokamas socialines išmokas) sudarė beveik 2,3 mln. Eur, 2019 metais – 2,6 mln. Eur. Asmenų, socialines paslaugas gavusių dienos centruose, skaičius 2019 metais buvo 73,2 tūkst., 2020 m. – 73,3 tūkst., pagalbą į namus ir socialinę globą asmens namuose 2019 metais gavo beveik 20,3 tūkst., o 2020 metais – 21,8 tūkst.
STT korupcijos prevencijos specialistai, apibendrinę 3 anksčiau atliktus antikorupcinius vertinimus: „Dėl teisės aktų, reglamentuojančių socialinės globos teikimą“ (2017 m.), „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų teikimą“ (2021 m.) ir „Dėl Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų teikimą“ (2021 m.), bendras tendencijas pateikė Lietuvos savivaldybių asociacijai. STT pasiūlė Lietuvos savivaldybių asociacijai su nustatytomis tendencijomis supažindinti savo nares, kad jos pačios įsivertintų socialinių paslaugų teikimo reglamentavimą. Jau pastebimas savivaldybių susidomėjimas, kurios kreipiasi į STT konsultacijų dėl reglamentavimo tobulinimo.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė ydingas atsisakymo suteikti socialines paslaugas ir teikiamų paslaugų nutraukimą reglamentuojančias nuostatas, kurios sprendimus priimantiems asmenims suteikia per plačią diskrecijos teisę. Pavyzdžiui, Integralios pagalbos paslaugų teikimo Šiaulių miesto savivaldybėje tvarkos apraše įtvirtinta norma, leidžianti Socialinių paslaugų komisijai priimti sprendimą neskirti integralios pagalbos paslaugų „kitais Apraše nenurodytais atvejais“. STT specialistų požiūriu, toks reglamentavimas sudaro sąlygas socialinių paslaugų neskirti ar jų teikimą nutraukti, vadovaujantis ne objektyviomis aplinkybėmis, o asmeniniu suinteresuotumu.
STT nuomone, trūksta aiškesnio reglamentavimo, kai dėl pasikeitusios asmens, kuriam teikiamos socialinės paslaugos, sveikatos būklės ar socialinių aplinkybių, atsiranda poreikis keisti teikiamų paslaugų rūšį. Pavyzdžiui, ar asmuo, kuriam teikiamos trumpalaikės socialinės globos paslaugos, ir kuriam atsiranda ilgalaikės socialinės globos paslaugų poreikis, turėtų būti įrašomas į ilgalaikės socialinės globos laukiančiųjų eilės pradžią ar pabaigą, ar paslaugos gali būti pradėtos teikti be eilės. Naudojantis esamu neapibrėžtumu, ir selektyviai taikant teisės normas, gali būti sudaromos sąlygos atskiriems asmenims reikiamas paslaugas gauti išvengiant laukiančiųjų eilės.
Kita problema – mokesčio už socialines paslaugas dydis nustatomas ne tik konkrečia asmens (šeimos) pajamų procentine išraiška, bet atskirais atvejais nurodoma, kad mokėjimo už socialines paslaugas dydis „neturi viršyti nurodytos asmens (šeimos) pajamų procentinės išraiškos“.
Pavyzdžiui, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Panevėžio rajono savivaldybės tarybos, nustatyta, kad asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis „neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų“. Toks reglamentavimas sudaro sąlygas neribotai diskrecijai, mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustatyti nuo 1 procento asmens (šeimos) pajamų iki maksimalaus leistino dydžio.
