Nusivylimo kartėlis
Antradienį Seimo nutarimu aukštojo mokslo įstatymo pataisų svarstymas buvo atidėtas – toks sprendimas sukėlė dar didesnį akademinės bendruomenės nepasitenkinimą.
Dar birželio pabaigoje prezidentas Valdas Adamkus vetavo Seimo priimtą įstatymą ir pasiūlė, kad už mokslą mokėtų tie studentai, kurių sesijos rezultatų vidurkis yra mažesnis nei 8 balai. Seimas dėl šių pataisų taip ir nebalsavo, tad tokia tvarka įsigalios jau rugsėjį. Ji galios tiek naujai stojantiems, tiek jau studijuojantiems aukštųjų mokyklų moksleiviams.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė įsitikinusi, jog tokiu atveju pažeidžiamas studentų teisėtas interesas į kokybiškas studijas.
„Dėl vertinimo sistemos spragų taikant priimtą aštuonių balų „gerai besimokančio“ kriterijų, kai kuriose aukštosiose mokyklose nuo 70 iki 91 procento studentų turėtų mokėti studijų įmokas. Ir visa tai tik todėl, kad visose aukštosiose mokyklose nėra įdiegta tinkama ir objektyvi studijų rezultatų vertinimo sistema“, – „15min“ vakar sakė I.Vareikytė.
LSAS vylėsi, jog parlamentarai atsisakys 8 balų ribos, o gerai besimokančiais studentais nuspręs laikyti tuos studentus, kurie pasibaigus sesijai neturi akademinių skolų. „Tikėjomės, kad Seimas imsis spręsti maišatį, kuri susidarė dėl jų pačių priimtų neatsakingų sprendimų. Tačiau pasirodė, kad seimūnams į visų Lietuvoje studijuojančiųjų situaciją – išties nusispjauti. Studentai jaučiasi nuvilti“, – piktinosi I. Vareikytė.
Iki šiol Lietuvoje nėra bendros vertinimo sistemos, studentai nežino, už ką gauna vienokį ar kitokį vertinimą, – sakė LSAS prezidentė I.Vareikaitė
Rudenį - mitingas
LSAS prezidentės teigimu, Seimo poelgis tarsi „užprogramavo“ situaciją, jog studentai rinksis humanitarinius ar socialinius mokslus, nes šių mokslų studentai paprastai gauna aukštesnius balus.
„Bendraudama su studentais ne kartą girdėjau, jog fiziką ar matematiką studijuojantieji jau nebesitiki gauti aukštesnio balo negu septynetas. Keturiuose Vilniaus universiteto fakultetuose egzaminų neišlaiko po pusę studentų. Kai kurie seimūnai tokius studentus vadina negabiais, tačiau iš tiesų vertinimas tampa dėstytojų „kūrybos procesu“, – pastebėjo I.Vareikytė.
LSAS prezidentė užsiminė, jog rudenį studentai ketina surengti mitingą ir pasinaudoti peticija, kurią per tris dienas pasirašė net 15 tūkstančių piliečių. I.Vareikytės nuomone, toks studentų aktyvumas vasaros laikotarpiu tik įrodo, kaip jautriai studentai reaguoja į susiformavusią situaciją. Peticiją bus galima pasirašyti iki vasaros pabaigos.
Reikalauja garantijų
Kiek kitokia Lietuvos studentų sąjungos (LSS) nuomonė. Sąjungos prezidentas Jonas Okunis dar prieš paskutinįjį Seimo posėdį atkreipė dėmesį, jog valstybės finansuojamų vietų skaičiaus didinimas pareikalaus milijoninių investicijų. Pinigų prireiks pavasarį ir nežinia, ar nauja šalies valdžia sugebės ištesėti senosios priimtus įsipareigojimus. Be to, įtakos turės infliacija bei prognozuojamas didesnis biudžeto deficitas. Todėl, anot LSS, Seimas privalo aiškiai įvardinti ir būsimų lėšų šaltinį, kuris užtikrintų naujovių įgyvendinimo realumą.
„Manau, kad Seimas priėmė protingą sprendimą prieš žengdamas tokį svarbų žingsnį. Parlamentarai turės laiko išsiaiškinti, ar valstybė yra finansiškai pajėgi padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių. Mes būtume labiau nuvilti, jei Seimas būtų studentus „apibėręs“ tuščiais pažadais, o rudenį paaiškėtų, kad valstybė nėra pajėgi finansiškai padidinti nemokamų vietų skaičių“, – teigė LSS viceprezidentas komunikacijai Dainius Dikšaitis.
Švietimo ir mokslo ministro patarėja Gaja Bartusevičiūtė teigė, jog rudenį Seimas turėtų ieškoti papildomų 60 milijonų litų, reikalingų valstybės finansuojamų vietų skaičiui padidinti.
„Tikėjomės, kad Seimas priims sprendimą gerai besimokančiais laikyti tuos studentus, kurie neturi akademinių skolų. Tačiau šis sprendimas nebuvo priimtas. Belieka laukti rudens“, – teigė G.Bartusevičiūtė.
