„Nepaisant didžiulių nuostolių ir ekonominių problemų, nepanašu, kad Rusija būtų linkusi nutraukti savo agresiją. Todėl, užuot siekę vien tik taikos perspektyvos, kartu su partneriais NATO ir ES turime kolektyviai priimti sprendimus, kurie leistų šiais metais ir vėliau užtikrinti Ukrainai būtiną paramą“, – teigė G. Nausėda.
Kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, susitikimo metu aptartas Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas gynybos pramonės srityje, derybos dėl Ukrainos narystės ES, regioninis saugumas bei situacija fronte.
Prezidentas tikino, jog Lietuva toliau rems Ukrainą visose srityse, teikdama visapusišką politinę, karinę, finansinę paramą ir humanitarinę pagalbą.
„Taip pat dedame visas pastangas teikiant pagalbą energetikos sektoriui ir kitoms sritims, prisidedame prie Rusijoje deportuotų Ukrainos vaikų paieškos ir padedame juos sugrąžinti“, – sakė šalies vadovas.
Jis taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti bendradarbiavimą oro gynybos srityje ir plėtojant gynybos pramonės lokalizaciją, primindamas, jog Lietuva yra NATO Rytų flango valstybė, investuojanti į Ukrainos gynybos pramonę.
G. Nausėda pakartojo, jog strateginis Lietuvos siekis – visateisė Ukrainos narystė ES iki 2030 metų. Šalies vadovo žodžiais, tai yra esminė saugumo garantija ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai.
Pats Lietuvoje viešintis buvęs karinės žvalgybos vadas K. Budanovas žurnalistams sakė, jog Volodymyro Zelenskio skambutis su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu nėra įmanomas „iš giedro dangaus“, tačiau jam Kyjivas būtų pasiruošęs.
Taip jis kalbėjo Slovakijos premjerui Robertui Fico (Robertui Ficas) pareiškus, kad V. Zelenskis turėtų skambinti V. Putinui, jei nori su juo susitikti.
Paklaustas apie situaciją fronte Ukrainos prezidento administracijos vadovas nedaugžodžiavo ir ją vadino stabilia.
Nuo Rusijos invazijos 2022 metais karas Ukrainoje nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir tapo kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
