Kaip pranešė Seimo spaudos tarnyba, už sprendimą įkurti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 26, susilaikė aštuoni parlamentarai.
Siūlymui jungti komisijas prieštaravo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Ji kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį su prašymu palikti veikti Laisvės kovų komisiją. Tremtiniai argumentuoja, kad ši komisija rūpinasi jų socialiniais klausimais ir yra skirta labai specifinei žmonių grupei.
Valdantieji komisijas jungti nusprendė argumentuodami, kad jos dubliavo viena kitos veiklą, be to, Statute naujoji komisija įrašyta kaip nuolatinė, taigi, kaip yra sakiusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietės“ Agnė Širinskienė, „pakelta į aukštesnį lygį“.
Tokį siūlymą kritikavusi opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcijos ir Laisvės kovų komisijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad jungiant komisijas padidėtų darbo krūvis naujos komisijos sekretoriatui, taigi sumažėtų darbo efektyvumas.
„Komisija sprendžia ne tik istorinės atminties aktualijas minėtu laikotarpiu, bet ir socialinius klausimus, susijusius su politiniais kaliniais, tremtiniais, nuo okupacijos nukentėjusiais asmenimis“, – anksčiau yra teigusi parlamentarė.
Laisvės kovų komisijos pirmininkas buvo socialdemokratas Juozas Olekas. Socialdemokratų partija po rinkimų sudarė koaliciją su „valstiečiais“, bet iš jos pasitraukė ir šiuo metu yra opozicijoje.
Pasak Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno Gumuliausko, daugeliu atveju šios komisijos dubliuoja viena kitos darbą.
Šiuo metu nuolatinės komisijos statusą turi Seimo Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija ir Migracijos komisija.
