Sukritikuotos naujos architektūros idėjos

Tai konstatuota Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų posėdyje, svarstant būsimojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybos techninį projektą (Baltijos pr. 40, 40A).

Ekspertų tarybai pateiktas 2012-aisiais planuojamo pastatyti naujo Keleivių ir krovinių terminalo techninis projektas numato beveik 20 ha uosto rezervinės teritorijos pritaikymą keleivių ir krovinių pervežimui. Tam bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra: statomi naujas sandėlis bei keleivių aptarnavimo-administracinis pastatas, įvažiavimo postai, krovinių aikštelės, sureguliuoti transporto srautai.

Daugiausia diskusijų kilo dėl Keleivių ir krovinių terminalo prieigų transporto srautų sutvarkymo, jų schemos terminalo teritorijos viduje bei planuojamo sandėlio generaliniams kroviniams statybos. Dauguma ekspertų abejojo, ar teisingas sprendimas, jog sunkiasvoriai vilkikai, keliaujantieji savo automobiliais ar svečius pasitinkantieji į terminalą važiuos tuo pačiu keliu – nuo Minijos gatvės pratęstu Baltijos prospektu. Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas problemos neįžvelgė. Jo teigimu, Šengeno procedūros yra gana paprastos ir sunkiasvorio transporto spūsčių neturėtų būti.

Be to, transporto specialistų atlikta studija parodė, jog pradėjęs veikti terminalas automobilių srautus šioje vietoje padidins vos keliais procentais, tad dėl to nepatogumų esą nepajus nei miestiečiai, nei krovinių vežėjai ar turistai. Tik tokiu atveju, jei srautai smarkiai srautai didėtų, būtų rekonstruojama sankryža su Minijos gatve, nutiesiant požeminius įvažiavimus į teritoriją. Ekspertų siūlymus svarstyti galimybes lengvuosius keleivių automobilius į terminalą nukreipti iš Varnėnų gatvės, B. Petrauskas atmetė. Esą ir dabar vasarą čia susidaro važiuojančiųjų į Kuršių neriją spūstys, tad papildomi srautai situaciją tik dar pablogintų.

Sandėlio, kurį planuojama statyti terminalo teritorijoje, projektas sulaukė ypač daug architektų-ekspertų kritikos. Ilgas skardinis statinys, „išsitiesiantis“ greta esamos geležinkelio linijos, bjauros Klaipėdos panoramą iš marių pusės ir bus prasta miesto vizitinė kortelė, pagal kurią atvykusieji susidarys įspūdį apie uostamiestį. Projekto užsakovai sandėlio išvaizdą žadėjo koreguoti.

Esminiu projekto trūkumu Ekspertų taryba pavadino akivaizdų verslininkų norą šią teritoriją orientuoti į krovinių, o ne keleivių pervežimą, pastarieji ir toliau turės tenkintis minimaliais patogumais, sukinėtis tarp sunkiasvorio transporto. Terminalo statytojų teigimu, ekonominė realybė yra tokia, kad keltais į Klaipėdą ir iš jos per metus keliauja tik apie 200 tūkst. keleivių, palyginti per tą patį laikotarpį Taline – 6 mln.

Skaudžiausia diskusijų tema tapo naujojo terminalo Keleivių aptarnavimo ir administracinio pastato projektas. Dėl jo kokybės ekspertai esminių priekaištų autoriams neturėjo. Tačiau 2007-aisiais surengtą Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo architektūrinių sprendimų  konkursą laimėjo bendrovė „Uostamiesčio projektas” parengtas projektas – modernus kubo formos pastatas.

Ketvirtadienį Ekspertų tarybai pateiktas numatomo įgyvendinti keleivių aptarnavimo pastato projektas, kurį rengė tos  pačios bendrovės kūrybinė komanda, niekuo nepriminė palankiausių profesionalų vertinimų pelniusio darbo. Anot projekto autoriaus architekto A.Stripinio, pirminė idėja pakito dėl užsakovų poreikių bei specialiųjų tarnybų reikalavimų tokio pobūdžio objektams. Tad vientisas kubo formos statinys, kuriame dominavo stiklas bei originalios metalo konstrukcijos, transformavosi į dviejų tūrių (3 ir 8 aukštų) administracinį kompleksą. Jį Ekspertų tarybos narys Romas Gailius pavadino projektu „be ambicijų“, „vienu iš daugelio pastatų, kokių jau yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje“.

Anot LAS Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės, galima tik apgailestauti, kad kol kas Klaipėdoje be pakeitimų nebuvo įgyvendintas nė vienas architektūriniame konkurse laimėjęs projektas.