„Birštono dvarelis“ – tai autentiškų patirčių edukacijų namai, įsikūrę vos 10 kilometrų nuo Birštono, Jundeliškių kaime.
Dviračių nuomos punkto Birštone bei santechnikos prekių parduotuvės Prienuose savininkas, organizuojantis turus elektromobiliais, o žiemomis dažnai virstantis Kalėdų Seniu, Karolis Rutkauskas pokalbio metu prisipažino, sklypo dvareliui ieškojęs gal metus.
„Kadangi važinėjau, klausinėjau, vietiniams įtartinu tapau – policijai net pranešė, kad kažkoks su baltu autobusiuku viskuo domisi“, – su šypsena pradžių pradžią prisiminė Karolis.
Įsigijęs 20 arų teritoriją Jundeliškių kaime, jis nuvertė joje stovėjusį pastatą ir per 9 mėnesius pastatė naują 120 kv. m jaukų medinį namą. Pastogėje šiuo metu įrengta vaikų žaidimų erdvė.
„Statybų metu pasikviečiau elektrikus. Patikino, kad atvyks su kažkokiu Vytuku. Atvažiuoja Vytukas, o jam – beveik 70 metų. Ir sako jis: „Užaugau tame pastate, kurį tu nugriovei“. Įdomių vis legendų čia sužinome. Kaimynai pasakojo tikėję, kad tame nugriautame pastate ir Jundeliškių lobis buvo slepiamas“, – intrigą kūrė Karolis.
Tai gal dvarelis ir pastatytas iš to rasto lobio?
„Štai, dar viena legenda, – nusijuokė Karolis. – Kaimynas Vasiliauskas kalbėjo apie tai, kad Antano Smetonos brolis, pasikeitęs pavardę, slapta čia gyveno.“
Tokie pletkai, anot dabartinių Jundeliškių gyventojų, išties sklido apie 1959-1960 m. Kadangi Jundeliškėse pastatė elektrinę, veikė čia ir kolūkio mašinų bei traktorių stotis (MTS), darbuotis atvykdavo nemažai žmonių. Pokario metais Jundeliškėse gyveno daug sugrįžusiųjų iš tremties.
„Mamos tėtis prisiminė Jundeliškėse mokęsis valdyti traktorių MTS. Vis iškyla kokios istorijos, tikiuosi, jų kraitelis pildysis, atsirinksime geriausius perliukus“, – teigė Karolis.
Dvarelis priešais dvarą
Priešais „Birštono dvarelį“ – tikras istorinis Jundeliškių dvaras.
„Tai Stanislovo Moravskio dvaras. Jis buvo svajoklis, vienišius, pagarsėjęs tuo, kad į Lietuvą pirmasis atvežė jurginus. Stengiamės jų taip pat savo darželyje pasisodinti, tęsti vietines tradicijas. Tik tie mūsų jurginai dar labai maži, kaip ir mūsų dvarelis“, – aprodydamas aplinką, prisipažino K.Rutkauskas.
Kaimynystėje tuo metu užgiedojo gaidys, kažkur sulojo šuo – čia lengva pasijusti kaip tikrame kaime. Greitai užmiršti visus rūpesčius ir skubėjimą.
XVII a. Jundeliškių dvaras priklausė vengrų kilmės bajorams Eperješams, XVIII a. – Kristinai Ragožaitei-Kačanauskienei, vėliau atiteko Semaškoms.
XIX a. dvarelis, kaip kraitis, atiteko Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio iždininkui bajorui Apolinarui Moravskiui. Ryškesnį pėdsaką čia paliko vienturtis jo ir Marijos Semaškaitės-Moravskienės sūnus – gydytojas, memuaristas, teisininkas, mąstytojas, keliautojas Stanislovas Moravskis (1802-1853 m.).
Šiame dvare užaugęs, jis vėliau po tėvo mirties į jį sugrįžo ir, pasirinkęs atsiskyrėlio gyvenimą, praleido paskutiniuosius 15 savo gyvenimo metų.
S.Moravskis ne tik rašė, domėjosi gydomaisiais augalais, bet ir puoselėjo greta dvaro užveistą parką su retais svetimžemiais augalais. Iki šių laikų išlikęs senas vaismedžių sodas, alėjos.
Savo sode jis augino ir itin didele naujove tuomet buvusius jurginus. Žinia apie S.Moravskio spalvingas gėles kaipmat paplito po kaimyninius dvarus ir miestelius.
Nori dirbti ir žiemą
Bet nuo dvaro sugrįžkime prie dvarelio. Pirmąją savo svečių grupę Karolis su mama Vilija dvarelyje Jundeliškėse priėmė lygiai prieš metus – 2025 m. birželį. Abu vylėsi, kad naujasis projektas, įsiliejęs į iki tol jau šeimos siūlytą platų turizmo paslaugų paketą, prailgins sezoną.
„Dirbame kartu visa šeima ir turizmas yra mūsų pagrindinis pajamų šaltinis. Natūralu, kad daug dirbantiems vasarą, kai ateina žiema, ima trūkti darbo. Faina pailsėti vieną mėnesį, pabėgti su šeima į šiltus kraštus, bet po to norisi darbo – lauki jau pavasario, kada čia viskas vėl prasidės. Taigi dvarelis leidžia mums turėti darbo bei pajamų ir žiemą“, – paaiškino Karolis.
Edukacijų namų idėją jis savo galvoje nešiojosi 7-erius metus. Kai pajuto, kad vis daugiau žmonių į Birštoną atvyksta autobusais, nusprendė surizikuoti.
„Nors yra Birštone keletas vietų, kuriose pristatomas mūsų kulinarinis paveldas, bet reikėdavo vis derinti su kuo. Kartais netekdavome klientų, nes nepasiūlydavome, kai reikėdavo, maitinimo. O juk visi nori pavalgyti skaniai su muzika“, – patikino Karolis.
Prisideda vietiniai
„Birštono dvarelį“ Vilija su Karoliu vis dar jaukinasi. Atmosfera, kaip pripažįsta, visai nebloga, ypač, kai ją padeda sukurti kiti geri žmonės, kaip, pavyzdžiui, vietinė muzikos pedagogė, kūrėja ir aktyvi kultūros puoselėtoja, savo veikla telkianti benduomenę bei įkvepianti meilę muzikai, Roma Ruockienė.
Mums svečiuojantis dvarelyje, Roma grojo instrumentais ir mokė užstalės senųjų dainų.







