Vyriausybė performuota Lietuvos socialdemokratų partijai nutraukus koalicijos sutartį su „Nemuno aušra“ ir į valdančiąją daugumą pakvietus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Nauja dauguma iš socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ turi 75 balsus Seime.
Ministras pirmininkas
42-ejų M.Sinkevičius vadovauti XXI Vyriausybei ėmėsi po to, kai buvo išrinktas socialdemokratų pirmininku ir apsisprendė nutraukti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“ bei formuoti naują koaliciją su demokratais. Tuomet iš premjerės pareigų pasitraukė Inga Ruginienė.
Birželio viduryje naujos valdančiosios koalicijos sutartį pasirašė Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų seniūnai.
Ši koalicija Seime turi 75 balsus.
M.Sinkevičius Jonavos mero pareigas ėjo 2011–2016 metais. Meru jis dirbo ir nuo 2019-ųjų.
Šių metų pavasarį jis tapo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku – šias pareigas eis iki 2029 metų.
Patį M.Sinkevičių „čekiukų“ byloje buvo nuteisęs apeliacinės instancijos teismas – taip politikas kuriam laikui buvo nušalintas nuo Jonavos mero pareigų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai bylą socdemo atžvilgiu nutraukė ir taip jis grįžo į pareigas bei aktyvią politiką.
Finansų ministras
Ingos Ruginienės vadovautame Ministrų kabinete šias pareigas ėjo Kristupas Vaitiekūnas, tačiau M.Sinkevičiaus komandoje jo nebus – ministro pareigas užims Taurimas Valys.
Verslo vadybos ir administravimo, tarptautinių santykių ir politikos, teisės ir valdymo išsilavinimą turintis T.Valys nuo 2025-ųjų dirbo užsienio reikalų viceministru.
Politikas yra buvęs Vilniaus miesto tarybos narys, rinkimuose dalyvavęs ir su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ir su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. 2024-ųjų vasarą T.Valys skelbė visiškai pasitraukiantis iš politikos ir paliekantis demokratus.
Kandidatas buvo išrinktas Prancūzijos-Lietuvos bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentu, taip pat yra vienas Turkijos–Lietuvos prekybos rūmų steigėjų ir buvęs viceprezidentas.
„Kandidatas plačiai žiūri į viešuosius finansus, yra, prezidento nuomone, ambicingas, siekia ieškoti inovatyvių sprendimų tose situacijose, kur galbūt konservatyvus požiūris neveda link sprendimų“, – taip prezidentas Gitanas Nausėda įvertino T.Valio kandidatūrą.
Susisiekimo ministras
Juras Taminskas susisiekimo ministru dirbo ir Ingos Ruginienės ministrų kabinete. Portfelį jis išlaikė ir Mindaugo Sinkevičiaus komandoje.
Prieš tai Gintauto Palucko ministrų kabinete ėjo viceministro pareigas.
Politikas taip pat yra dirbęs patarėju teisės klausimais Lietuvos savivaldybių asociacijoje, prieš tai patarėju Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biure, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biure.
J.Taminskas turi teisės magistro laipsnį, įgytą Vilniaus universitete.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė
Į švietimo, mokslo ir sporto ministres Ramintos Popovienės kandidatūrą iškėlė socialdemokratai tiek premjero pareigas einant Gintautui Paluckui, tiek vėliau ir Ingai Ruginienei.
Pagal išsilavinimą muzikos mokytoja ir choro dirigentė R.Popovienė šią kadenciją buvo išrinkta į Seimą, o prieš tai ėjo Kauno rajono vicemerės pareigas.
Politikoje ji dalyvauja nuo 2012 metų, o 2012–2020 metais dirbo Seime, pagrindinės veiklos sritys buvo socialinės, švietimo, jaunimo politikos formavimas.
Kultūros ministras
Vadovavimą Kultūros ministerijai perima Lukas Alsys, kurio kandidatūrą pateikė socialdemokratai. I.Ruginienės ministrų kabinete šiai ministerijai vadovavo Vaida Aleknavičienė, o pirmasis I.Ruginienės Vyriausybės kultūros ministras „aušrietis“ Ignotas Adomavičius poste išsilaikė vos savaitę ir po virtinės skandalų pasitraukė.
31-erių L.Alsys nuo gruodžio dirbo Kultūros ministerijos kancleriu, prieš tai ėjo Kauno rajono vicemero pareigas, yra vadovavęs Kauno kolegijos Menų akademijai, dirbęs Kauno rajono savivaldybės administracijoje, kur ėjo Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ir buvo atsakingas už kultūros sritį.
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) jis yra įgijęs teatro ir kino bakalauro bei teatrologijos ir scenos menų vadybos magistro laipsnius. Šiuo metu jis tęsia studijas VDU menotyros krypties doktorantūroje.
L.Alsys yra socialdemokratų partijos narys.
Prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė sakė, kad valstybės vadovas kandidatą laiko rimtu, kompetentingu, ambicingu, energingu, sistemiškai mąstančiu.
Tuo metu pats L.Alsys žadėjo pokyčių ir teigė, kad prisiimti atsakomybės nebijo.
Vidaus reikalų ministras
Ingos Ruginienės vyriausybėje šiais ministerijai vadovavo Vladislavą Kondratovičių – jį pakeis daug diskusijų sukėlęs 31 metų Martynas Katelynas.
Socialdemokratas M.Katelynas išrinktas į Seimą vienmandatėje Dzūkijos apygardoje, kur antrajame ture surinkęs per 56 proc. rinkėjų balsų įveikė liberalą Juozą Baublį su daugiau nei 41 proc. rinkėjų palaikymu.
2019 metais su Lietuvos centro partijos sąrašu jis išrinktas, o 2023 metais su Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašu perrinktas į Varėnos rajono savivaldybės tarybą.
2020–2022 metais politikas priklausė Nacionaliniam susivienijimui, su kuriuo 2020-aisiais siekė parlamentaro mandato, bet nepateko į Seimą.
M.Katelynas yra įgijęs chemiko išsilavinimą, 2017–2023 metais dirbo Krikščioniškosios kultūros institute, kurį ;laiką jam vadovavo, 2019–2020 metais buvo Seimo nario padėjėjas.
Anot prezidento, M.Katelynas „turi pakankamai aiškias pažiūras“.
Visgi prieš jo paskyrimą buvo surengtas protestas, raginantis atmesti M.Katelyno kandidatūrą.
Kaip rašė BNS, 2021-ųjų vasarą Rūdninkų poligono teritorijoje ruošiantis apgyvendinti neteisėtus migrantus, keliasdešimt žmonių susirinko į protesto akciją ir blokavo patekimą į poligoną.
Jiems keliskart atsisakius vykdyti pareigūnų nurodymus, žmonės nuo kelio patraukti jėga.
Po šio incidento tuometinis Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys M.Katelynas feisbuke kėlė klausimą, kuo Lietuvos tarnybų veiksmai skiriasi nuo Baltarusijos „Omon“.
Teisingumo ministrė
Į ministres Ritą Tamašunienę pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), kai teisė ministrų kabinetui vadovauti buvo patikėta Ingai Ruginienei. Ministrės portfelį ji išlaikė ir M.Sinkevičiaus komandoje.
2019–2020 metais R.Tamašunienė buvo vidaus reikalų ministrė. Iki tapdama Seimo nare ji dirbo Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje, keliose mokyklose.
Prieš pat M.Sinkevičiui paskelbiant, kad prezidentui perdavė ministrų kabinetų sudėtį tvirtinimui, profsąjungos dėl kritinės padėties bausmių vykdymo sistemoje reiškė nepasitikėjimą R.Tamašuniene.
Į prezidentą, socdemų lyderį ir partijos frakciją Seime kreipėsi Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS), Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS) ir Profesinių sąjungų centras.
Anot profsąjungų, ministrė nebesugeba užtikrinti veiksmingo bausmių vykdymo sistemos valdymo, todėl nebegali tęsti pareigų.
Ekonomikos ir inovacijų ministras
Edvino Grikšo kandidatūrą į ministrus pasiūlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dar į Ingos Ruginienės ministrų kabinetą. Portfelį jis išsaugojo ir dirbs M.Sinkevičiaus ministrų komandoje.
E.Grikšas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje dirba nuo 2020 metų, 2019-2020 metais jis buvo Seimo nario patarėjas.
Vilniaus universitete jis įgijo istorijos, vėliau Mykolo Romerio universitete – vadybos išsilavinimą. Moka anglų, rusų kalbas.
E.Grikšas kultivuoja karatė bei dalyvauja ekstremalaus bėgimo varžybose.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė
Vadovauti ministerijai grįžta Inga Ruginienė, kuri anksčiau šiai ministerijai vadovavo Gintauto Palucko vyriausybės sudėtyje, o vėliau užėmė G.Palucko vietą ir iki šiol ėjo ministrės pirmininkės pareigas. Ji keičia socialdemokratę Jūratę Zailskienę.
I.Ruginienė yra buvusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė – konfederacijai vadovavo nuo 2018 metų.
Jos vyras Vismantas Ruginis vadovauja spausdinimo įrenginių prekybos įmonei „Poligrafa“, magnio klišių poligrafijos pramonei gamintojai „Magnio forma“, spaudos ant rūbų ir tekstilės gaminių įmonei „Eurospauda“, yra plastiko plėvelių spaudai ir pakuotėms prekybos bendrovės „Ekonota“ akcininkas.
Krašto apsaugos ministras
Portfelį išsaugojo Robertas Kaunas, kuris ministro pareigas ėjo ir Ruginienės vyriausybėje.
Anksčiau šiai ministerijai vadovavo Dovilė Šakalienė, kuri pareigas paliko praradusi tuometės premjerės Ingos Ruginienės pasitikėjimą po diskusijų dėl finansavimo gynybai.
R.Kaunas per pastaruosius parlamento rinkimus buvo pirmą kartą išrinktas į Seimą, dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Tai – vienintelė jo patirtis gynybos srityje.
Dėl patirties stokos abejones dėl galimybės jam eiti krašto apsaugos ministro pareigas reiškė tiek opozicija, tiek ir visuomenės aktyvistai, rengę protestus. Tačiau dabar abejonės jau nurimo.
Aplinkos ministrė
„Aušrietis“ Kastytis Žuromskas ministro pareigas perleidžia Ievai Andriulaitytei.
Ji iki šiol dirbo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstove Briuselyje.
Taip pat yra Lietuvos nacionalinės delegacijos Europos regionų komitete koordinatorė.
Naujasis vyriausybės vadovas M.Sinkevičius Savivaldybių asociacijai vadovavo 2019-2024 metais.
Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba po G. Nausėdos ir I.Andriulaitytės nuotolinio pokalbio sakė, kad prezidentas iki šiol nieko nežinojo apie I.Andrulaitytės kandidatūrą.
Tuo metu pati Briuselyje dirbusi aplinkosaugos, energetikos ir savivaldos politikos ekspertė sakė 15min sakė, kad sulaukusi pasiūlymo imtis vadovauti ministerijai ilgai nesvarstė ir sutiko.
Sveikatos apsaugos ministras
Demokratas Linas Kukuraitis pakeis iki šiol šias pareigas ėjusią socialdemokratų deleguotą nepartinę Mariją Jakubauskienę.
Ministerijai M.Jakubauskienė vadovavo ir G.Palucko ministrų komandoje.
L.Kukuraitis antrą kadenciją dirba Seime.
Prieš tai 2016-2020 metais Sauliaus Skvernelio ministrų kabinete dirbo socialinės apsaugos ir darbo ministru.
Susitikimo su prezidentu metu L.Kukuraitis patikino, kad tęstų postą paliekančios M.Jakubauskienės politiką, kurioje prioritetas buvo teikiamas viešajam sektoriui, stiprinamos paslaugos regionuose.
Žemės ūkio ministras
Kęstučio Mažeikos kandidatūrą į žemės ūkio ministrus pasiūlė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Iki šiol ministerijai vadovavo „aušriečių“ deleguotas Andrius Palionis.
Remdamas K.Mažeikos kandidatūrą ministras pirmininkas M.Sinkevičius teigė tikįs, kad jis tinkamai atsiribos nuo Augalininkystės tarnybos korupcijos skandalo.
Buvęs K.Mažeikos partijos lyderis Saulius Skvernelis siejamas su korupcijos skandalu Augalininkystės tarnyboje, kuri pavaldi Žemės ūkio ministerijai.
Buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas K.Mažeika anksčiau sakė su buvusiu partijos pirmininku nei kalbėjęs, nei gavęs jo nurodymų, susijusių su Augalininkystės tarnybos veikla.
Nevyriausybinės, aplinkosaugos organizacijos bei keli visuomenės atstovai paragino prezidentą Gitaną Nausėdą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru.
K.Mažeika S.Skvernelio Vyriausybėje dirbo aplinkos ministru.
Energetikos ministras
Demokratas Lukas Savickas ministerijos vadovo poste keičia nepartinį Žygimantą Vaičiūną.
„Prezidentas vertina, kad energetikos sritis yra ilgalaikė, esminių pokyčių čia nesitikima“, – po susitikimo su L.Savicku žurnalistams teigė prezidento patarėjas Ramūnas Dilba.
L.Savickas yra dirbęs ekonomikos ir inovacijų ministru G.Palucko vyriausybėje, 2016-2020 m. buvo tuomečio premjero S.Skvernelio patarėjas.
„Energetikos klausimai yra dalis ekonomikos klausimų, kuriuose tenka šį dešimtmetį dirbti. Kaip ministras esu dirbęs gretimoje srityje, ekonomikos ir inovacijų ministru. Manau, ta patirtis (...) yra pakankama kad galėčiau sėkmingai atlikti numatytus uždavinius“, – po susitikimo su prezidentu kalbėjo L.Savickas.
Užsienio reikalų ministras
Nepartinis Kęstutis Budrys į užsienio reikalų ministrus buvo pasiūlytas socialdemokratų, šias pareigas jis ėjo ir G.Palucko ministrų kabinete. Pareigas tęs ir M.Sinkevičiaus ministrų kabinete.
Pastaruoju metu buvo daug svarstoma, ar K.Budrys tęs darbus ministerijoje.
Nuo 2022 metų iki prisijungiant prie G.Palucko ministrų komandos šalies vadovui patarinėjęs K.Budrys prieš tai ėjo Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas, karjerą žvalgybos tarnyboje pradėjo 2002-aisiais, nuo 2009 metų dirbo prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju.
K.Budrys studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, įgijo politikos mokslų bakalauro ir tarptautinių santykių magistro laipsnius.
Stažavosi JAV ir Kanados universitetuose.
