„Norėjome išvengti kalbėjimo uždaruose kabinetuose. Nei profsąjungos, nei policija, nei aš neturimą ką slėpti, – sakė E.Misiūnas. – Viešumas niekada nekenkia ir pasiekti teigiamus rezultatus mums tik padės.“
Ministras pradėjo diskusiją kalbėdamas apie naujausią apklausą apie gyventojų saugumo jausmą. Jis – rekordiškai aukštas.
Policijos darbą labai gerai ar gerai vertina 79 proc. su policija susidūrusių žmonių.
„Tai tiesioginių kontaktų metu susidaręs įspūdis, tai labai svarbu, nes tai ne iš portalų antraščių susidaryta nuomonė“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Lietuvoje pasitikėjimas policija didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.
Tiesa, visi šie skaičiai buvo pakankamai aukšti dar 2014, o atėjus vadovauti L.Pernavui ir įvykdžius reformą pakilo vos keliais procentais.
Gavo laisvą dieną
Anot Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės Loretos Soščekienės, jie reikalauja to, ką išdėstė praėjusią savaitę spaudos konferencijoje: nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymo, tinkamo pareigūnų vertinimo ir grąžinti blokuojamą profsąjungos nario mokestį.
„Būtų gerai, kad ne tik gyventojai jaustųsi saugūs, bet ir patys pareigūnai jaustųsi saugūs“, – sakė ji.
Anot L.Pernavo, sprendimas bent dėl problemų susijusių su statutu jau rastas: priimtas sprendimas, kad kiekvienas policijos darbuotojas per metus gaus po vieną papildomą laisvą dieną. Šis sprendimas policijai kainuos apie 1 mln. Eur.
„Tenka pasidžiaugti, kad profsąjungos sugebėjo išmušti, kito žodžio nepanaudosi, visiems pareigūnams, net neesantiems profsąjungų nariais“, – sakė L.Sočkienė.
Dėl nario mokesčio sutarimo nėra
Ministras sakė įsigilinęs į situaciją, kodėl profsąjungos negauna nario mokesčio.
Policija, įvedusi naują buhalterinės apskaitos sistemą, liepė visiems pareigūnams internete patvirtinti, kad jie toliau yra profsąjungų nariai. Tą padarė tik maždaug trečdalis, tad profsąjungos kaltina, kad taip dirbtinai mažinamas jų narių skaičius.
Generalinio komisaro pavaduotojas R.Bobinas aiškino, kad sukurta sistema turi padėti pareigūnams valdyti savo finansus ir paskirstyti mokesčius.
„Mes nieko neprimetame, mes dar pernai spalį pasikvietėme profsąjungas ir kalbėjome, kad įgyvendinimas bus pradėtas sausį. Bet supratau, kad noro bendradarbiauti nebuvo, – į kaltinimus atsakė R.Bobinas. – Mano siūlymas labai paprastas, kadangi turime tuos duomenis, ką teikėme praėjusiais metais. Turime skambučių centrą, susisieksime su kiekvienu pareigūnu ir padėsime elektroninėje erdvėje užpildyti prašymą. Tai labai paprasta, reikia uždėti 5 varneles.“
Tačiau profsąjungos į tokius žodžius sureagavo audringai. R.Katinienė reikalavo, kad prašymus įstoti į profsąjungą įstoję nariai būtų automatiškai pažymėti sistemoje. Anot jos, Policijos departamentas išvis negali kištis į profsąjungų reikalus ir nariai gali pasitraukti tik pateikę prašymą, o ne tokiu dirbtinai sukurtu būdu.
Tačiau ji sulaukė atsakymo, kad tai – neįmanoma, į asmeninę paskyrą niekas, išskyrus jos savininką, patekti negali.
Kažkodėl prie bendro stalo sėsti nepakviestas, bet salėje buvęs Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis tvirtino, kad tai – neteisinga, policija privalo sumokėti nario mokestį.
„Policijos administracija turi užtikrinti nario mokesčio pervedimą tų žmonių, kurie yra nariai iki sistemos įvedimo. Ateityje, kas norės dėti varneles, tas sudės. Dabar sudėjo 1121, o narių yra daugiau nei 3 tūkst. Jūs siūlote per kelis mėnesius viską sutvarkyti, bet lėšų reikia čia ir dabar“, – kalbėjo V.Banelis.
Be to, profsąjungų teigimu, dalis pareigūnų telefonu gali bijoti pripažinti priklausymą profsąjungai.
Tiesa, ateityje tikimasi, kad nario mokestis bus pervedamas per bankus pasinaudojant atskira sistema ir išvis apeinant Policijos departamentą.
Ginčas dėl darbo užmokesčio
Profsąjungos taip pat pyksta ir kalba apie naujosios vadovybės įvestą demotyvuojančią atlyginimo sistemą. E.Šileris neneigė, kad jų tikslas visada buvo kelti atlyginimus mažiausiai uždirbantiems ir būtent tą jie ir padarė.
Tačiau jau kurį laiką kritikuojama, kad ilgamečių darbuotojų atlyginimas praktiškai susilygino su naujokų. Pastariesiems mokami labai dideli priedai, nors to daryti neleidžia Vidaus tarnybos statutas.
„Jūs norite iškreipti motyvacinę sistemą, kurtą daugelį metų. Už tą patį darbą nustatyti priedus vienam 2 proc., kitam 15 proc., kitam 50 proc. tai totalus dokumentų klastojimas, darbo užmokesčio iškreipimas nesilaikant teisės aktų“, – kalbėjo R.Katinienė.
Ji pridūrė, kad dabartinė sistema sukurta siekiant manipuliuoti pareigūnais, nes šiandien nemažą įtaką pareigūnų atlyginimui daro metiniai vertinimai.
„Jei tu esi nelojalus, tavo metiniai vertinimai bus neigiami“, – rėžė R.Katinienė.
Anot jos, problemos sprendimas – laikytis teisės aktų. Ten numatyta, kad pareigūnams priedai mokami už darbo stažą.
„Profsąjungos nori, kad priedai ir priemokos visiems būtų vienodos. Jei taip turėtume didelę disproporciją, turėtume, kas sistemoje gauna 450 eurų, – atsakė E.Šileris. – Jeigu aš šiandien patruliuoju su kažkuo, ar tikrai mano atlyginimas turi skirtas tris kartus nei kolegos?“
