-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 11 10

Švaraus transporto deklaracija: kuo ji naudinga Lietuvai?

Trečiadienį Glazge vykstančioje Klimato kaitos konferencijoje Lietuva prisijungė prie COP26 švaraus transporto deklaracijos, skirtos paspartinti perėjimą prie nulinės emisijos automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių. Klimato konferencijos transporto dieną paskelbta deklaracija nurodo, kad po 2040-ųjų būtų parduodami tik visiškai netaršūs nauji automobiliai bei lengvieji krovininiai automobiliai, o didžiausiose rinkose tai būtų padaryta ne vėliau kaip 2035-aisiais. Dokumentą pasirašė ne tik pasaulio vyriausybių atstovai, bet ir automobilių gamintojai, finansinės institucijos, miestų savivaldybės, kiti. Apie tai portalo 15min videolaidoje „15/15“ jos vedėja Aistė Čiučiurkaitė kalbėjosi su dokumentą pasirašiusiu aplinkos ministru Simonu Gentvilu.

Jūs pasirašėte Švaraus transporto deklaraciją. Ar tai reiškia, kad nuo 2035 metų nebebus gaminami vidaus degimo varikliai?

– Taip, Europoje bus uždrausta prekiauti vidaus degimo varikliais – taip, kaip šiemet buvo uždrausta prekiauti kai kuriais vienkartinio plastiko gaminiais. Automobiliai šimtmetį ar 130 metų buvo varomi iškastiniu kuru – tiek pasaulyje, tiek Europoje. Dabar jau iš esmės Europa nusistatė (pabaigos) datą – 2035 metai, pasaulį raginame nusistatyti 2040 metų datą. Lietuvoje turime jau keletą elektrinių autobusų gamintojų, mums tai yra naudinga deklaracija, ji reiškia, kad mūsų produktai gali būti pardavinėjami ir kitur, nes technologijas jau turime.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

Tai realiai mūsų verslai gali plėsti tai, ką pradėję – gaminti, kaip šiuo atveju, elektrinius autobusus ir kitoms rinkoms?

Tai yra deklaracija, tai nėra dalis sutarties. Lietuvoje mes deklaracijas, kurias pasirašome, išsamiai deriname tarp visų ministerijų, ir daugelio nepasirašome, bet tas, kurias pasirašome, tikrai bandome įgyvendinti. Lūkestis yra, kad pasaulio šalys, kurios pasirašo tokias deklaracijas, imasi tų klausimų.

Kokios pasaulio šalys, kurios yra svarbiausios, šiuo atveju pasirašė šią deklaraciją? Pavyzdžiui, ar Jungtinės Valstijos pasirašė?

– Šiandien buvo tiek sporto atstovų, tiek „General Motors“ atstovų, jie yra už šią deklaraciją, taip pat Kanada. Los Andželo meras kalbėjo, buvo iš esmės didelis palaikymas iš tradicinės amerikietiškos pramonės. Ir kiti mato, kad kelio atgal nėra. Dabar klausimas, kas laimės šitoje inovacijoje.

Bet ar jie pasirašė deklaraciją? Palaikyti gali šimtą metų...

– Tai 30 pasaulio valstybių jau pasirašė šitą deklaraciją, tai nėra baigtinis sąrašas, dėl Amerikos turiu pasitikslinti. Gali pasirašyti šalys, bet gali pasirašyti atskiros korporacijos (...).

Šiandien šios konferencijos COP 26 prezidentas Alokas Sharma atėjo į Europos Sąjungos koordinacinį posėdį. Jau vien tai, kad konferencijos šeimininkas atėjo į tokį kasdienį posėdį, yra rimtas žingsnis. Kodėl jis apsilankė būtent Europos Sąjungos posėdyje?

– Aš turėjau ir pats asmeniškai galimybę vakar susitikti su A.Sharma, konferencijos vadovu. Europa yra tarp tų ambicingųjų pasaulio valstybių ir mes, kaip blokas, turime ir konkrečius įsipareigojimus, ir socialinius aktus, ir aiškų planą, kaip tą įgyvendinti. Tiesą sakant, tokių pavyzdžių pasaulyje yra mažai. Gal Pietų Korėja turi aiškų planą, kaip dekarbonizuoti savo ekonomiką, ta pati Jungtinių Amerikos Valstijų strategija, kurią ką tik patvirtino per infrastruktūros planą. Bet trūksta aiškumo, todėl mes esme pagrindiniai sąjungininkai derantis dėl atsakingo perėjimo. Ko reikia Jungtinei Karalystei – kad Europa padėtų suderėti tas pozicijas, kurios kartais kelia įtampą tarp Amerikos ir Kinijos. Tai iš tikrųjų esame dideli sąjungininkai Jungtinei Karalystei organizuojant šią konferenciją.

Apie ką jūs kalbėjotės su šios konferencijos vadovu?

– Sakome – imkite ir naudokitės mūsų resursais. Ta prasme tiek geraisiais pavyzdžiais, tiek mūsų diplomatija. Europa finansuoja per Europos Komisiją besivystantį pasaulį, virš 20 mlrd. Europa duoda įvairios paramos ir investicijų kiekvienais metais besivystančiam pasauliui, atsinaujinančiai energetikai ir prisitaikymui prie klimato kaitos, nes šita tema ypatingai svarbi. ir tai yra beveik dvigubai didesnė paramos suma negu skiria Jungtinės Amerikos Valstijos. Tai diskusijos yra ir apie pinigus, ir apie konkrečias taisykles, nes šiuo metu Glazge aktualiausia tema yra susitarimai. Kaip mes čia deklaratyviai susitarsime, kaip mes aiškiai ir skaidriai laikysimės ir apskaitysime savo išmetimus, kas kiek metų tą darysime, kokius išmetimus mes apskaitome. Labai yra svarbu, kad šitų taisyklių laikytųsi visos šalys. Ir būtent ties tomis techninėmis taisyklėmis ir deramasi.

Lietuvoje turime jau keletą elektrinių autobusų gamintojų, mums tai yra naudinga deklaracija, ji reiškia, kad mūsų produktai gali būti pardavinėjami ir kitur, nes technologijas jau turime.

Ministre, ko p. Sharma, atėjęs į Europos Sąjungos koordinacinį posėdį, prašė?

– Jis prašė susitelkimo. Visų pirma iš esmės eiti į bendras derybas, kad daugelis šalių pasirašytų dėl bendrų taisyklių. Antras dalykas – yra paskelbtas Tarptautinės energetinės agentūros raportas, kad kol kas pasaulio klimatas sušils iki 1,8 laipsnių. Mes visi Europoje gana kritiškai priimame šitą žinią. Kaip tik prieš COP26 tai išmušė motyvaciją derėtis dėl konkrečių priemonių. Mes matome lobistinius interesus iš didžiųjų teršėjų, kad paslėptų tą pavojų, ir buvo prašymas dirbti ir nenusiraminti.

– Su Panamos ministru dar tik suplanuotas susitikimas dėl miškų politikos. Kodėl būtent su Panamos ministru?

Panama jau yra ekonomika, kuri klimatui neutrali. Ką tik pasirašėme susitarimus dėl miškų kirtimo mažinimo ir t. t. Labai svarbu pamatyti tą platesnę perspektyvą, kaip mažos šalys, viena vertus, dekarbonizuoja, kita vertus, užtikrina tvarios medienos gamybą.

Su Panama pagal dydžius ir mastus esame panašūs, tai labai reikia matyti perspektyvą, išeiti iš Briuselio ir Europos Sąjungos ribų ir matyti, kas dedasi kitur, kokias technologijas ir priemones taiko kiti ir kokie yra iššūkiai.

Nes lūkestis iš tokių šalių kaip Panama ir kitų besivystančių šalių – kad Europos Sąjunga stipriai finansuos jų pastangas sumažinti neigiamą poveikį klimatui, kartu finansuos prisitaikymą prie besikeičiančio klimato. Tai tas Panamoje ir kitur labai jaučiama.

– Taip pat įdomu, kodėl, jūsų manymu, šalims dalyvėms jau baigiantis konferencijai vis dar nepavyksta susitarti dėl to pagrindinio dalyko – 1,5 laipsnio ir net daugiau? Kodėl vis dar nepavyksta pasirašyti susitarimo?

– Reikia suprasti, kad Glazgo konferencija yra 26-toji konferencija ir čia niekas nesibaigs. Yra kai kurie dalykai, dėl kurių šalys susitarė Paryžiuje. Paryžiaus klimato susitarimas pradeda galioti dabar ir nuo dabar turi būti pradedamos skaičiuoti naujos taisyklės, CO2 taršos prekyba tarptautiniu mastu.

Kai kurios taisyklės liko neaptartos. Dėl tų taisyklių tęsiasi aptarimai nuo pat Paryžiaus per kitus COP'us, kitais metais COP susitikimas vyks Egipte, dar kitais – Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tikrai tęsis ta kova dėl susitarimų.

Bet reikia pasakyti, kad COP yra jau prasmingas daugeliu susitarimų. Nuo biometano, kas iš tikrųjų yra labai reikšmingas susitarimas, JAV sugrįžimo į Paryžiaus klimato susitarimą. Toliau 60 proc. pasaulio teršėjų įsipareigojo konkrečiais parametrais, kaip jie taps klimatui neutraliomis šalimis, 40 proc. vis dar nėra patvirtinę savo ambicijų.

Ir 30 proc. pasaulio automobilių gamintojų jau yra priėmę konkrečius planus ir deklaracijas iki Glazgo – kada jie nustos gaminti vidaus degimo variklius. Taip kad postūmis yra labai didelis. Bet vėlgi, čia neturi būti nei visuomenė nusiraminusi, nei mes nusiraminę, pasaulis akivaizdžiai išgyvena klimato kaitą, ir tie sprendimai turi būti daromi.

– Bet sakote, kad nereiktų susikoncentruoti į vieną ar kitą konkretų klausimą, tiesiog bendrai žiūrėti į šitą konferenciją ir nemanyti, kad, tarkime, jeigu nebus pasirašytas vienas ar kitas susitarimas šiandien, rytoj arba poryt, tai tada tikslas ir nebus pasiektas?

– Reikia matyti platesnį kontekstą. Kai pasaulio vadovai suskrenda susitikti į vieną mažą Škotijos miestą ir diskutuoja nuo JAV prezidento iki beveik viso G20, tai yra labai rimta. Pasaulio vadovai neskrenda šiaip sau susitikinėti.

Neigti klimato kaitą – nei Rusijoje, nei arabų pasaulyje to niekas nebedaro. Dar prieš penkerius metus tai darydavo.

Dabar klausimas – kaip greitai mes judėsime į priekį. Ženklai yra, kad paspartėjimas yra per lėtas, per mažai pinigų besivystančiam pasauliui, per daug spragų taisyklėse, kuriomis gali pasinaudoti mažiau ambicingos šalys ar naftos ir dujų tiekėjai (...).

Yra stumiama ir bandoma susitarti dėl visko, bet kadangi 125 šalys turi priimti susitarimą dėl bendrų taisyklių, tai yra be galo sunku, todėl to neįmanoma padaryti per vieną susitikimą, todėl tie susirinkimai tęsiasi 29-ti metai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius