„Kadangi konstitucinės teisės specialistai išaiškino, kad įstatymu išplėsti dvigubos pilietybės ribų negalima, būtinas referendumas, pirmiausia mėginsime susidėlioti teisinius akcentus“, – sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka.
„Tai būtų traktuojama, kaip parlamentinė idėja. Nesiekiame politinių tikslų, tik ieškome kelio, kaip spręsti įsisenėjusią problemą“, – teigė komiteto vadovas.
Komiteto vadovas teigė suprantąs tuos, kuriems priimtina tik vienos valstybės pilietybės idėja. Tačiau jis pateisina teigiančiuosius, esą XXI amžiuje toks požiūris yra pasenęs, todėl permainos neišvengiamos.
A.Lydeka mano, kad šiuo metu referendumo idėją palaikytų daugiau kaip pusė Seimo narių. „Atsiklausti tautos – pats demokratiškiausias dalykas. Todėl politikai neturėtų bijoti sužinoti jos nuomonės dėl klausimo, kuriuo abi šalys turi svarių argumentų“, – įsitikinęs A.Lydeka.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Pagal naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos dėl įvairių priežasčių pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turės apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Naujos redakcijos įstatyme lieka ir anksčiau įteisinti atvejai, kai Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams suteikiama išimties tvarka už ypatingus nuopelnus valstybei.
Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.
Už tokias nuostatas pasisakantys ekspertai tvirtina, kad pilietybę suprantant kaip ištikimybę valstybei, su tokia ištikimybe yra nesuderinamas siekis laisva valia įgyti kitos valstybės pilietybę, o kitos valstybės pilietybės siekimas dėl materialinės naudos ar kitokių patogumų turėtų būti laikomas nepilietišku elgesiu ir prilyginamas savanoriškam Lietuvos pilietybės atsisakymui. Panašios nuostatos yra ir kai kuriose kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Austrijoje, Čekijoje.
Dvigubos pilietybės šalininkai akcentuoja emigrantų ryšių išlaikymą su tėvyne.
Siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti ne mažiau kaip 1/4 visų parlamentarų. Referendumas laikomas įvykusiu, jei balsuoti ateina ne mažiau kaip pusė balso teisę turinčių rinkėjų, įrašytų į sąrašus.
