Pasak ministro, šiuo metu svarstoma dėl egzamino tautinių mažumų moksleiviams vertinimo, rašinio apimties bei dėl to, keliais autoriais jie galėtų pasinaudoti per egzaminą. Šiais klausimais ketinama tartis pirmadienį.
„Mes, ko gero, pirmadienį politinei tarybai pateiksime kokius du tris ar gal net keturis variantus, kaip mes tą galėtume daryti, ir tegu nusprendžia atsakingi už Lietuvos politiką žmonės. (...) Dėl autorių skaičiaus, žodžių skaičiaus egzamine ir vertinimo kriterijų – trys pagrindiniai dalykai, apie kuriuos mes diskutuojame“, – BNS sakė D.Pavalkis.
Paklaustas, ar gali būti siūloma, jog tautinių mažumų moksleiviams egzamino užduotys būtų kitokios nei lietuviams, D.Pavalkis atsakė: „Diskutuojame ir tokį variantą.“
„Yra visokiausių siūlymų, kaip daryti, ką daryti su tuo egzaminu, bet mes, atrodo, dėl vieno dalyko tvirtai sutariame, kad lietuvių valstybinės kalbos egzaminas nelietuviškose mokyklose bus, o kokio jis sunkumo, kokio lengvumo, kaip mes jį vertinsime – svarstysime“, – kalbėjo jis.
2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis.
Naujovės sulaukė dalies tautinių mažumų pasipriešinimo. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pabrėžia, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba.
