Jonavos ir Marijampolės miestai pinigų negailėjo
Vertinant iš biudžeto skiriamas lėšas ne didžiosiose, o mažesnėse savivaldybėse visų pirma išsiskiria Jonava ir Marijampolė.
Marijampolėje šventiniam papuošimui išleista beveik 70 tūkst. eurų.
Eglės nuoma Marijampolės savivaldybei atsiėjo 18 035 eurus, dekoracijų stulpuose nuoma (66 vnt.) kainavo net 11 515 eurų, dekoracijos „Varpas“ ant fontano nuoma – 7 018 eurų, šviečiančių „lubų“ aikštėje ir aplink eglę nuoma – 29 342 eurus, o dviejų dekoracijų į stulpus „Katės“ pirkimas – 3 599 eurus.
Dekoracijas marijampoliečiams sukūrė UAB „Švenčių studija“, o puošimo techninius darbus padėjo atlikti UAB „Kelranga“.
Daug pinigų šiais metais skyrė ir Jonavos rajono savivaldybė – šventiniam miesto papuošimui skirta 43 tūkst. eurų (iš jų – 16 940 eurų išleista eglei), ši suma papiktino ir pačius jonaviečius.
„Už šiuos pinigus galima nupirkti puikiai suremontuotą butą arba du butus be remonto“, – socialiniame tinkle rašė jonaviečiai.
Šventinės dekoracijos Jonavos mieste skiriamos ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Jonavos miesto seniūnija šventinio dekoro darbus patikėjo Kaune įsikūrusiai uždarajai akcinei bendrovei „EFI projektai“.
Sąjūdžio aikštėje greta eglės pastatyta ir septynių metrų ilgio bei metro aukščio balta Jonavos pavadinimo skulptūra su grotažyme.
Eglę šiemet Jonavoje puošė menininkė Jolanta Šmidtienė.
Įtraukia vietos menininkus
Skirtingai savivaldybės renkasi ir miesto papuošimo idėjos įgyvendinimą. Vienos iš jų samdosi menininkus ar įmones, kitos – papuošimu rūpinasi pačios.
Pavyzdžiui, Anykščiai į šventinį maratoną pakvietė Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos rezidentę Mortą Tursę.
„Anykščių miesto šventinių dekoracijų gamyba ir instaliavimas Anykščių rajono savivaldybei kainavo 8990 eurų“, – sakė Anykščių savivaldybės atstovai.
Biržų rajono savivaldybė visam miesto papuošimui skyrė beveik 25 tūkst. eurų, iš jų daugiau nei 13 tūkst. skirta eglei.
Birštono kurorto papuošimas savivaldybei atsiėjo 14 200 eurų. Birštoniečiai eglės papuošimą patikėjo įmonei „Gesprojektai“, o miestelio gatves puošė patys.
Kurortinė Druskininkų savivaldybė miesto šventiniam papuošimui šiemet skyrė 36 tūkst. eurų.
Kaip 15min sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, įvairios šventinės dekoracijos naudojamos ir iš ankstesnių metų, keičiant jų formas, o dalis dekoracijų buvo perkama.
Neringos savivaldybė šventėms skyrė apie 35 tūkst. eurų, tačiau už šias lėšas papuošta ne tik Nida.
„Puošėme ir Nidą, ir Juodkrantę, ir Preilą, šiek tiek – Pervalką. Tad labai laukiame pas save svečiuose“, – sakė Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas, tačiau netrukus patikslino, kad laisvų vietų Naujųjų metų nakčiai vargu ar pavyktų rasti – viskas užsakyta gerokai iš anksto.
Nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių
Alytaus miesto kalėdinio papuošimo idėjos ir jos įgyvendinimo paslaugos savivaldybei šiemet kainavo 29 tūkst. 650 eurų.
Šiemet Alytaus pagrindinę eglę puošė VšĮ „Tekstilininkų ir dailininkų gildija“, kuriai vadovauja J.Šmidtienė.
Kėdainių rajono savivaldybė šventiniam papuošimui skyrė 23 tūkst. eurų, o štai Jurbarko miesto papuošimui skirta tik apie 5 tūkst. eurų. Dar mažiau – apie 4 tūkst. eurų – skyrė Joniškio savivaldybė.
Kaip sakė Joniškio seniūnė Janina Augustinaitienė, miesto eglė šiemet yra blanki, tačiau miestą puošia ne tik ji, bet ir šviečiantis fontanas.
„Kitais metais bus nauja renovuota aikštė, ir jau prašome, kad kitų metų šventiniam papuošimui būtų skirta papildomai 10 tūkst. eurų“, – sakė J.Augustinaitienė.
Jurbarko seniūnas Romaldas Kuras pasakojo, kad už skirtus 5 tūkst. eurų yra papuoštos dvi eglės. „Viena – naujoviškesnė, o kita, prie savivaldybės papuošta senais žaislais“, – sakė seniūnas.
Širvintų miesto eglės kaina – 9 250 eurų, o miesto papuošimai papildomai dar kainavo 6 tūkst. eurų.
Prisideda ir verslininkai
Ignalinos miesto eglė šiemet papuošta liaudies ornamentikos motyvų žaisliukais ir Lietuvos vėliavos spalvų šviečiančiomis juostomis.
Kukliai Kalėdas ir Naujuosius metus sutinka Šilutės savivaldybė, biudžete tam neskyrusi jokios sumos.
Kaip sakė Ignalinos seniūnas Valentinas Rumbutis, šiais metais buvo atnaujintas Ignalinos miesto papuošimas, o visa puošyba ir darbai kainavo apie 8–9 tūkst. eurų.
Penkiolikos metrų eglę miestui padovanojo ignalinietė Danutė Survilienė. Prie Ignalinos puošimo prisijungė ir vietos verslininkai.
Rokiškio seniūnas Arūnas Krasauskas pasakojo, kad prie bendros šventinės nuotaikos finansiškai taip pat prisideda Rokiškio verslininkai.
„Kiek jie skiria pinigų – atskleisti negaliu, tačiau jie statė eglutę, o mes rūpinomės gatvių papuošimu, taip pat esame papuošę dar šimtą mažų eglučių, kurios auga vazonuose, o vėliau jos bus sodinamos žaliuose plotuose. Tai skirta Lietuvos vardo šimtmečiui paminėti. Iš biudžeto šiems darbams skirta apie 10 tūkst. eurų“, – kalbėjo A.Krasauskas.
Zarasų miestas pasipuošimui išleido taip pat apie 10 tūkst. eurų, Širvintų – kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų, Pagėgių savivaldybė – apie 13 tūkst. eurų. Elektrėnuose eglė ir jos papuošimas kainavo 10 890 eurų, miesto papuošimas – dar papildomai 3 600 eurų, Utenos eglutės papuošimas atsiėjo 4 600 eurų.
Kukliai Kalėdas ir Naujuosius metus sutinka Šilutės savivaldybė, biudžete tam neskyrusi jokios sumos.
Kaip 15min sakė Šilutės savivaldybės atstovai, dekoracijas savivaldybė įsigijo maždaug prieš penkerius metus, tad miestas iki šiol puošiamas jomis.
Tuo tarpu tiek miesto, tiek kaimo seniūnijos eglučių įžiebimu rūpinasi pačios: iš savo turimų teritorijos priežiūros lėšų, taip pat ieško rėmėjų.
Tik 2 tūkst. eurų buvo skirta Naujosios Akmenės eglės papuošimui ir jos įžiebimo šventei.
Didžiųjų miestų Kalėdos – brangios
Didieji miestai pinigų šventinėms dekoracijoms bei gatvių papuošimams išleido gerokai daugiau.
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, sostinės savivaldybei šiemet Kalėdos kainuos 303 tūkst. eurų.
Kaip informavo Klaipėdos miesto savivaldybė, eglės puošyba kainavo 37 510 eurų, tačiau viso miesto papuošimas atsiėjo 208 tūkst. eurų.
„Atgimimo aikštė yra puošiama kiekvienais metais. Tai daroma atsižvelgiant į miesto išplanavimą, norima papuošti kuo daugiau miesto.
Pavyzdžiui, važiuojant pagrindinėmis gatvėmis – tradicinė eglės vieta – Teatro aikštė nėra visiems matoma. Todėl puošiama ir Teatro aikštė, ir Atgimimo aikštė. Jose vykdomi skirtingi projektai.
Kadangi jau antrus metus iš eilės miestui dovanojama tikra eglė, kuri mokesčių mokėtojams nieko nekainuoja, tai tradicinę – dirbtinę eglę keliame į Atgimimo aikštę. Todėl miestiečiai ir svečiai gali džiaugtis dviem eglėm. Galbūt ateityje čia vėl bus vykdomi kitokie puošimo projektai“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Rima Beinoravičienė.
Itin daug kritikos sulaukusios Kauno eglės papuošimas, įrengimas, įžiebimas bei miesto papuošimas kainavo bemaž daugiausia – beveik pusę milijono eurų.
Nemažai pinigų išleido ir Šiaulių miesto savivaldybė. Už eglės šakų nukirtimą ir transportavimą sumokėta apie 5 tūkst. eurų, pagrindinės miesto eglės karkaso nuoma ir puošimas žaislais, girliandomis ir blykstėmis kainavo beveik 24 tūkst. eurų.
Šiauliečiai miesto puošybai naudojo ir praėjusiais metais nupirktus 46 saulę simbolizuojančius puošybinius elementus.
Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvarui papuošti šiemet įsigyta 3D LED skulptūrinių instaliacijų, kurių vertė 12 088 eurai, ir LED girliandų medžiams apšviesti, kurios kainavo 9 806 eurus.
Kaip pranešė Panevėžio miesto savivaldybė, šventėms miestą papuošė UAB „Adam Decolight, o sutarties kaina – 49 109 eurai.
Daugiausiai kritikos – Kauno eglei
Itin daug kritikos sulaukusios Kauno eglės papuošimas, įrengimas, įžiebimas bei miesto papuošimas kainavo bemaž daugiausia – beveik pusę milijono eurų. Tiesa, į šią sumą, skirtingai nei kitose savivaldybėse, buvo įskaičiuotas ir šventinis koncertas.
Tuo tarpu dauguma kitų savivaldybių šventinius renginius organizuoti patiki vietos kultūros centrams, kuriems pinigai taip pat skiriami iš biudžeto.
Tokių koncertų kaštai – labai skirtingi, mat dalis savivaldybių į koncertinę programą kviečia tik savo krašto mėgėjų meninės veiklos kolektyvus, kiti – samdosi profesionalus ar žinomas Lietuvos grupes bei atlikėjus.
Ne tik karaliams, bet ir piemenims atsirado vietos
Nors artėjant šventėms miestai varžosi tarpusavyje dėl gražiausios eglės, tačiau tikroji Kalėdų prasmė nėra tik spindinčios miestų aikštės.
„Viskas, kas padeda sukurti jaukumą, įkvepia žmoguje gražius kalėdinius jausmus ir veda prie Kristaus gimimo paslapties yra sveikintina, tačiau nereiktų sustoti tik ties išoriniais dalykais.
Kalėdos – kvietimas atpažinti Dievą, kuris į mūsų gyvenimą ateina ne visada per spindinčią tikrovę, bet dalyvauja ir gyvena mūsų kasdienybėje nuolatos.
Ne tik karaliams – spindesiui, bet ir piemenims – paprastumui bei „asilams“ atsirado vietos Kristaus gimimo paslaptyje. Tad tiesa – visada kažkur per vidurį“, – 15min sakė kunigas Benas Audrius Martusevičius.
