Joninės Šventojoje vyko derinant senąsias tradicijas ir šiuolaikinius akcentus. Renginių programa siūlė įvairių veiklų skirtingo amžiaus lankytojams – nuo vainikų pynimo iki naktinio žygio gamtoje. Nepaisant vėsesnių orų, prie Šventosios upės susirinko nemažai žmonių.
Pirmieji šventiniai akcentai pasirodė dar prieš saulėlydį. Kupoliavimo dirbtuvėse „Žolynų kalba“ susirinkusieji pynė vainikus iš laukinių augalų. Organizatoriai pristatė trumpą žolynų simbolikos įvadą – kiekvienas žiedas ar lapelis vainike tapo savotišku linkėjimu ar talismanu.
„Mes kartu su žolininke Danute Kunčiene kupoliavome. Ėjom per 9 pievas ir rinkom žoleles, sužinojom jų gydomąsias savybes. Užkilome į Žemaičių alką ir kartu su folkloro ansambliu „Mėguva“ dainavome dainas, šokome, pynėme vainikus. Žolininkė Danutė Kunčienė mums papasakojo, ką reiškia kokia žolelė, kokią ateitį jos mums pasakojo“, – pasakojo Palangos kultūros centro Kultūrinės veiklos vadybininkė Ringailė Juozapavičiūtė.
Nors pirmadienio vakarą buvo vėsu, R.Juozapavičiūtė žmonių srautu džiaugiasi.
„Džiaugiamės susirinkusiu srautu ir kad kupoliavimo tradicija tampa populiari ir kai kurie žmonės net norėjo nusipirkti vainikus, bet sakome, kad reikia vainiką patiems pasigaminti. Turėjom nemažai užsieniečių. Atvažiavo iš Latvijos, Vokietijos ir Olandijos. Žmonės domisi ir nori savo šaknis sužinoti it tradicijas švęsti“, – kalbėjo pašnekovė.
Vakarop veiksmas persikelė prie Šventosios upės žiočių, kur vyko ugnies misterija „Saulės palyda“. Čia buvo įžiebtas Joninių laužas, į upę leidžiami vainikai – simboliniai norai ir vilties ženklai. Skambėjo liaudiška muzika, vyko šokiai, o vėliau šventėje pasirodė ir DJ – tradiciniai ir modernūs elementai susiliejo, sukurdami savitą vakaro nuotaiką.
Vėlyvą vakarą prasidėjo ir paslaptinga pramoga – naktinis pasivaikščiojimas „Atrask paparčio žiedą“. Dalyviai leidosi į tylų taką gamtoje, ieškodami simbolinio paparčio žiedo, kuris, pasak senovės legendų, pražysta tik per trumpiausią metų naktį.
