„Tai absoliučiai nepriimtina“: dėl gynybos biudžeto – įtampos tarp valdančiųjų ir Prezidentūros

Tarp valdančiųjų kaistant atmosferai dėl kitų metų valstybės biudžeto, „valstiečiai“ neatsitraukia nuo raginimų dalį gynybos biudžeto skirti viešojo saugumo ir kitoms netiesioginėms kariuomenės reikmėms. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ragina nepriešinti kariuomenės ir vidaus saugumo tarnybų, jo poziciją atkartoja ir Prezidentūra. Tačiau dalis gynybos lėšų dvigubai paskirčiai, pagal dabartinius planus, vis tiek nukeliaus.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Sekite 15min Google

Deividas Matulionis, Robertas Kaunas ir Aurelijus Veryga / 15min montažas

Po trečiadienį vykusio valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo joks „baltas dūmas“ nepakilo: demokratai pareiškė nepalaikysiantys biudžeto, jei nebus rasta papildomų pajamų mažinant suplanuotą 3,8 proc. deficitą.

„Valstiečiai“ išsitraukė ir kitą kortą: reikalauja, jog Seime dar iki biudžeto priėmimo būtų svarstomas šiuo metu įstrigęs projektas dėl patariamojo referendumo šeimos sampratos klausimu paskelbimo.

Mažieji valdančiųjų socdemų partneriai dar praėjusią savaitę signalizavo, jog reikalaus 1,5 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančią gynybos lėšų dalį skirti ne tik kariuomenei, o ir viešajam saugumui bei netgi švietimui.

Konkrečiai – policijos, pasieniečių pasirengimui, taip pat kviečia svarstyti apie vadinamąsias karines katedras universitetuose, kur būtų rengiami karo medikai.

„Valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga 15min patikino, kad šio reikalavimo partija neketina atsisakyti, nors neatmeta ir kompromisų.

Šiuo metu suplanuotas kitų metų gynybos biudžetas yra 5 proc. BVP.

Tačiau Krašto apsaugos ministerija pripažįsta, jog tikrieji skaičiai „grynajai“ gynybai yra mažesni.

Tai sukėlė audringą buvusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės reakciją.