Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, ši politikė kol kas vienintelė iš visų dvylikos Lietuvos atstovų EP yra rengusi pranešimą.
Pasak dienraščio, metinė ataskaita dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje plenarinėje sesijoje buvo priimta niekam nebalsavus „prieš“ ir tik dviem politikams susilaikius. Tai itin retas atvejis EP istorijoje.
Be to, europarlamentarė per dvejus metus pateikė 91 siūlymą dėl rezoliucijų, 1 nuomonę, 44 klausimus Europos Komisijai ir kitoms ES institucijoms, 200 kartų kalbėjo plenariniuose posėdžiuose, rodo EP skelbiama statistika.
Nuo konservatorės kiek atsiliko EP naujokai socialdemokratai Zigmantas Balčytis ir Vilija Blinkevičiūtė. Statistikos duomenimis, šie politikai – aktyvūs plenarinių posėdžių kalbėtojai. Z.Balčytis pasisakė 422 kartus, pateikė 68 klausimus, 2 nuomones. V.Blinkevičiūtė kalbėjo 300 kartų, suformulavo 80 klausimų, 7 siūlymus rezoliucijoms.
Leonidas Donskis, EP rinkimuose kandidatavęs su Liberalų sąjūdžiu, per plenarinius posėdžius kalbėjo 10 kartų. Tačiau jis pateikė 62 įvairius siūlymus dėl rezoliucijų.
„Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Juozas Imbrasas pateikė 17 siūlymų rezoliucijoms tobulinti, šios partijos lyderis Rolandas Paksas – 15, politikos senbuvis TS-LKD patriarchas Vytautas Landsbergis – 14, socialdemokratas Vincas Justas Paleckis – 11.
Skaičiai rodo, kad mažiausiai aktyvūs per dvejus metus buvo TS-LKD atstovas Algirdas Saudargas, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, kurio imunitetą dėl įtarimų finansiniais nusikaltimais EP panaikino pernai, bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Tačiau pastarasis politikas ES vadovams spėjo surašyti ne vieną laišką, kuriame skundė Lietuvą dėl esą didėjančios lenkų tautinės mažumos diskriminacijos.
L.Andrikienės teigimu, statistika atskleidžia tik dalį politikų darbų, tačiau vis tiek yra naudinga, nes suteikia peno apmąstymams, analizei bei vertinimams. Pasak jos, skaičiai nerodo, kad europarlamentarai dirba ir savo apygardose, leidžia leidinius, pasireiškia žiniasklaidoje, priima į Briuselį iš Lietuvos atvykusius svečius.
„Labai dažnai dirbame kaip lobistai, padedame tautiečiams surengti reikalingus susitikimus ir neretai mums sekasi tai daryti efektyviau nei diplomatinei atstovybei ES“, – dienraščiui pasakojo politikė. Anot jos, tiesiogiai su Lietuva susiję nemažai EP svarstomų klausimų – nuo konkrečių biudžeto, energetikos, aplinkos apsaugos iki bendresnių saugumo ir užsienio politikos.
Šiuo metu europarlamentarų atlyginimas siekia 7,9 tūkst. eurų, arba 27,5 tūkst. litų.
