Prašymas patvirtinti asmeninį bankrotą Klaipėdos apylinkės teismą buvo pasiekęs 2024 metais, kai vyko rinkimų į Seimą kampanija.
T.Domarkas neslėpė turintis skolų ir visada atkakliai tvirtino, kad jo skolos susidarė dėl 2008–2009 m. finansinės krizės. Tuo metu jis vystė verslą ir savo asmeniniu šeimos turtu laidavo už jį. Prasidėjus krizei, kaip aiškino politiku tapęs verslininkas teisme, sumažėjo užsakymų, klientai vengė atsiskaityti.
Jis žurnalistams vis pabrėžė, kad skolos yra lizingo bendrovėms ir bankams. Po šių pasisakymų 15min gavo T.Domarko giminaičių laiškų, kad skolingas jis ir jiems, skolos negrąžina ir įpareigotas teismo.
Teisme paaiškėjo, kad asmeninį bankrotą prieš keletą metų pasiskelbti pavyko jo sutuoktinei Živilei Domarkienei.
Tačiau teismo neįtikino T.Domarko pastarųjų metų veiksmai. Įstatymas numato, kad skolininkas turi rodyti pastangas atsiskaityti su kreditoriais, veikti geranoriškai. Tačiau politikas, teismo manymu, veikė priešingai.
„Sąmoningai vengė atsiskaityti su kreditoriais“, – konstatavo teisėja Aušra Diržienė.
Teisme paaiškėjo, kad trijų įmonių direktoriumi dirbęs T.Domarkas uždirbdavo 600–700 eurų į rankas. Jo darbo užmokestis per trejus metus pakito nedaug.
Teisėja per posėdį klausė, kaip gali būti, kad aukštąjį ekonomikos išsilavinimą turintis vyras tenkinosi tokiu nedideliu darbo užmokesčiu.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad su žmona buvo pasirašęs sutartį dėl dukros išlaikymo. Taip dukra kreditorių sąraše atsidūrė viršuje. Kasmet sutartis dėl išlaikymo vis buvo peržiūrima ir suma augo nuo 500 iki 700 eurų. Dabar mergina jau yra suaugusi studentė, tačiau tėvas ir toliau sutartimi yra įsipareigojęs jai mokėti išlaikymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad sutartys buvo pasirašomos atgaline data, taip formavosi skolos dukrai.
Šios, kaip skelbta ankstesniame posėdyje, jau yra didesnės nei 20 tūkst. eurų.
Teismas pabrėžė, kad išlaikymas dukrai buvo neproporcingas jo gaunamoms pajamoms ir kelia pagrįstų abejonių, ar bankroto siekęs vyras nedisponavo didesnėmis, nei viešai deklaravo, pajamomis.
Abejonių sukėlė ir trijų bendrovių, kurioms jis vadovavo, finansinės ataskaitos. Šios dirbo pelningai. Todėl, neaišku, kodėl vadovui buvo mokamas toks nedidelis atlyginimas. Vienu metu 3 bendrovėms vadovavęs T.Domarkas neuždirbdavo nė minimalaus darbo užmokesčio.
Atkreiptas dėmesys, kad vyras sąmoningai vengė kreditorių: per trejus metus, kol dirbo už nedidelį užmokestį, skolų nemokėjo.
„T.Domarkas turi patirties versle. Gali dirbti ir užsidirbti bei atsiskaityti su kreditoriais“, – pabrėžė teisėja.
2023-iaisiais T.Domarkas net 20 kartų buvo baustas už greičio viršijimą. Aplinkybė, kad 1000 eurų siekiančias baudas jis sumokėjo, taip pat sukėlė pagrįstų abejonių – iš kokių pinigų baudos buvo mokamos.
Seimo nariu tapęs T.Domarkas teismo buvo prašęs palikti jam 1800 eurų būtinosioms išlaidoms. Tiek esą jam reikia pragyvenimui. Keltas klausimas, kaip iki tol vyras pragyveno už simbolinius 300 eurų.
Be to, teismas pažymėjo, jog iš T.Domarko viešų pasisakymų televizijoje matyti, kad jis vyko į poilsines keliones ir netrukus planuoja vykti į Tailandą ir Singapūrą. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos disponavo didesnėmis piniginėmis lėšomis, nei oficialiai deklaruotu darbo užmokesčiu.
Ženkliai padidėjus jo darbo užmokesčiui, pareiškėjas ir toliau siekia, jog kuo mažiau jo gaunamų pajamų būtų skiriama atsiskaitymui su kreditoriais.
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad T.Domarką išrinkus Seimo nariu, jo lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti padidėjo nuo 699 iki 1 840 eurų per mėnesį, tačiau pareiškėjas šių išlaidų dydžių nepagrindė. Bylos duomenimis, pareiškėjui iki tampant Seimo nariu jo pajamos buvo apie 350 eurų, kurių pakakdavo būtinųjų poreikių patenkinimui. Tačiau tapus Seimo nariu, tokios išlaidos išaugo net iki 1 840 eurų. Ženkliai padidėjus jo darbo užmokesčiui, pareiškėjas ir toliau siekia, jog kuo mažiau jo gaunamų pajamų būtų skiriama atsiskaitymui su kreditoriais.
Teismo manymu, pareiškėjas siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir tokiu būdu didino skolas, todėl negalima daryti išvados, jog jis elgėsi sąžiningai. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
Politikas neatvyko į teismą išklausyti verdikto.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
