TS-LKD kreipėsi į VAAT, prašydama panaikinti kaip neteisėtą VRK rugsėjo 9-osios sprendimo dalį, kuria nuspręsta Darbo partija (leiboristai) išmokėti 2013 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimus. Savo skundą pareiškėja grindžia tuo, jog VRK skirdama biudžeto asignavimus nebeegzistuojančiai Darbo partijai, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė bei aiškino Politinių partijų kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo, Civilinio kodekso nuostatas.
TS-LKD prašo teismo sustabdyti VRK sprendimo dalies galiojimą. Esą būtina atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį baudžiamojoje byloje, kuriuose konstatuota, kad reorganizavus politinę partiją, naujai įsteigtas juridinis asmuo neatsako už iki reorganizacijos veikusio juridinio asmens padarytas nusikalstamas veikas.
Todėl nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, kyla grėsmė, kad valstybės biudžeto asignavimai Darbo partijai bus išmokėti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkančiai politinei partijai Darbo partijai (leiboristams) ir nebus galima įvykdyti teismo nuosprendžio dėl Darbo partijos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas rugsėjo 19 d. nutartimi priėmė nagrinėti šį skundą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas tuo, kad šis prašymas nebuvo pagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismui nepateikta įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog šiuo metu nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą.
