Teismas iš dalies tenkino poetės vaikaitės Salomėjos Bučaitės skundą ir nusprendė panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriaus sprendimą dėl S.Nėries paminklo iškėlimo.
Teisėjų kolegija netenkino skunde esančių prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Kokie teismo argumentai?
„Teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo atveju nepakanka konstatuoti, jog poetė veikė okupacinės valdžios centrinėse struktūrose. Būtina turėti duomenų, kad ji aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms, politinėms, karinėms, represinėms struktūroms. Tokių duomenų teisėjų kolegija byloje pasigedo“, – aiškindama sprendimo motyvus sakė teisėja Violeta Petkevičienė.
Pasak teisėjos, S.Nėris atliko „dekoratyvinę, o ne politinę funkciją“ okupuojant Lietuvą.
Teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo atveju nepakanka konstatuoti, jog poetė veikė okupacinės valdžios centrinėse struktūrose.
„Viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus, negali vadovautis emocijomis, deklaracijomis. Jis turi vertinti objektyvius duomenis ir vadovautis teisės aktais“, – sakė V.Petkevičienė.
Be to, kolegija nustatė procedūrinių pažeidimų priimant LGGRTC sprendimą.
Šioje byloje skundus dėl LGGRTC direktoriaus nurodymo sostinės savivaldybei iškelti minėtą paminklą pateikė S. Bučaitė, Liudvikas Ragauskis, Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Byla pagal L.Ragauskio ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos skundus nutraukta, jie nenagrinėti.
Jie, remdamiesi įvairiais teisiniais pagrindais, prašė panaikinti LGGRTC sprendimą dėl poetės paminklo.
Teismo manymu, L.Ragauskis ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija neįrodė savo suinteresuotumo, todėl bylos dalis pagal jų skundus buvo nutraukta.
„Atrodo, kad bylos baigtis atitinka pareiškėjos S.Bučaitės siekį, sprendimas panaikintas. Tačiau jis panaikintas tikrai ne pareiškėjos nurodytais argumentais. Jis panaikintas teismui nustačius tam tikrus pažeidimus“, – sakė teisėjų kolegijos narė V.Petkevičienė.
Anot teismo, LGGRTC sprendime nebuvo aiškiai nurodyta, kokiuose konkrečiuose sprendimuose poetė dalyvavo, koks buvo jos aktyvus vaidmuo priimant tokius sprendimus, kaip tie sprendimai prisidėjo prie sovietinės okupacijos ar represijų vykdymo. Teismui neaišku, kokiu būdu pats paminklas šiandien simbolizuoja totalitarinę ideologiją ar represijas.
Kadangi nebuvo atlikta išsami analizė, kurios reikalauja įstatymas, LGGRTC sprendimas neatitiko Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto išsamumo principo.
Tačiau, pasak V.Petkevičienės, šis teismo sprendimas savaime nereiškia, jog ateityje negalėtų būti priimtas naujas sprendimas dėl paminklo, jeigu būtų pašalinti nustatyti procedūriniai trūkumai ir pateiktas išsamus teisinis bei faktinis pagrindimas.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas aukštesniam teismui.
Žada skųsti
LGGRTC generalinis direktorius Arūnas Bubnys po sprendimo paskelbimo sakė, kad kreipsis į Vyriausiąjį administracinį teismą.
„Mano nuomone, yra pakankama, kad ji buvo vadinamojo Liaudies seimo išrinkta į delegaciją, kuri važiavo į Maskvą su prašymu priimti Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką į Sovietų Sąjungos sudėtį“, – po teismo sprendimo paskelbimo sakė LGGRTC generalinis direktorius Arūnas Bubnys.
Jis stebėjosi, kad vien tokio fakto teismui neužteko, nekalbant apie jos kūrybą, šlovinančią Staliną ir Raudonąją armiją.
„Įsivaizduokime, kad koks nors Lietuvos veikėjas, koks nors generolas 1939 ar 1940 metais važiuoja į Vokietiją ir prašo priimti Lietuvą į Trečiojo Reicho sudėtį. Praktiškai, tai yra analogija“, – teismo sprendimu stebėjosi A.Bubnys.
Kaip rašė BNS, 2024-ųjų rugpjūtį savivaldybei iškelti paminklą rekomendavo vadinamoji Desovietizacijos komisija, vėliau tai numatantį sprendimą priėmė LGGRTC vadovas A.Bubnys.
Komisija taip nutarė konstatavusi, kad S.Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją Lietuvoje.
S.Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė ji vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Poetės anūkė su Meno kūrėjų asociacija teismams jau buvo apskundusios prokurorų sprendimą neginti viešojo intereso dėl paminklo, bet teismai skundus atmetė nenustatę teisės aktų pažeidimo.
Skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio sukurtas poetės paminklas-biustas pastatytas 1974 metais, 1993-iaisiais jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Įvairiose Lietuvos vietose taip pat pervadinamos S.Nėries vardu pavadintos gatvės.
