Šioje byloje skundus dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriaus nurodymo sostinės savivaldybei iškelti minėtą paminklą pateikė poetės anūkė Salomėja Bučaitė, Lietuvos meno kūrėjų asociacija.
Jie, remdamiesi įvairiais teisiniais pagrindais, prašo panaikinti LGGRTC sprendimą dėl poetės paminklo.
Kaip rašė BNS, 2024-ųjų rugpjūtį savivaldybei iškelti paminklą rekomendavo vadinamoji Desovietizacijos komisija, vėliau tai numatantį sprendimą priėmė LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys.
Komisija taip nutarė konstatavusi, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją Lietuvoje.
S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė ji vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Poetės anūkė su Meno kūrėjų asociacija teismams jau buvo apskundę prokurorų sprendimą neginti viešojo intereso dėl paminklo, bet teismai skundus atmetė nenustatę teisės aktų pažeidimo.
Skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio sukurtas poetės paminklas-biustas pastatytas 1974 metais, 1993-iaisiais jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Įvairiose Lietuvos vietose taip pat pervadinamos S. Nėries vardu pavadintos gatvės.
