Smurtas kartojasi, todėl tėvai nutarė ginti savo vaikus. Administracijos jie reikalauja užtikrinti saugumą arba žada vaikus perkelti į kitas klases ir mokyklas.
Dėl įstatymų reikalavimų, saugančių mažamečių vaikų privatumą, redakcija negali įvardyti nei klasės, nei mokyklos, nei kitų konkrečių detalių, kurios galėtų atskleisti vaikų tapatybes.
Tačiau pačios situacijos ir nerimą keliančios problemos tai niekaip nekeičia.
Tepa snargliais, spjaudo. Jau turime atvejų, kai klasiokei dūrė žirklėmis į pilvą, kitam vaikui kaklą perdūrė rašikliu.
O problema – didelė, visu svoriu krentanti ant įbaugintų septynmečių galvų.
Gerai, kad pirmokų žirklės bukais galais
„Turime įtraukiojo ugdymo grimasas visu gražumu ir visomis spalvomis. Klasėje yra vaikas, kuris nevaldomas – jis keikiasi, baugina, grasina, rodo, kad papjaus, tepa snargliais, spjaudo. O dabar jau turime atvejų, kai klasiokei dūrė žirklėmis į pilvą. Kitam vaikui kaklą perdūrė rašikliu. Gerai, kad pirmokų žirklės bukais galais, o rašikliu ne į akį dūrė“, – apie tėvų viešinamą problemą „Šviesai“ sakė vieno šioje klasėje besimokančio pirmoko tėtis.
Vyras iškart pabrėžė, kad jokiu būdu nėra nusiteikęs prieš įtraukųjį ugdymą mokykloje – šioje pirmokų klasėje yra du vaikai, turintys tam tikrų sutrikimų, tačiau vienas jų nesmurtauja, nėra agresyvus, todėl jokių keblumų dėl jo elgesio klasėje nekyla. O štai antrasis – visiškai kitoks.
„Įsivaizduokit, kasdien vaikai girdi keiksmų tiradas, skamba „durniai“, „pyderastai“ ir kitokie keiksmažodžiai bei įžeidinėjimai. Ir tai ne viskas – berniukas grasina papjauti, nužudyti, su liniuote rodo, kaip pjaus gerkles. Ir tokį košmarą mūsų vaikai turi išgyventi kiekvieną dieną. Marijampolėje dabar turėjome atvejį, kai moksleivis peiliu subadė tris mokinius. O kur garantija, kad šitas vaikas to nepakartos ir viskas nesibaigs tragiškai?“ – nerimo neslėpė jurbarkietis.
Pasak vyro, klasėje besimokantys vaikai dėl to patiria didžiulį stresą – kai kurie naktimis šlapinasi į lovas, prastai miega, bijo eiti į mokyklą, verkia.
Vienas siaučia, 20 dreba
„Pasiekėme ribą, kai turime atvirai klausti – kur yra riba? Kada sakome: stop, viskas, gana. Mes suprantame, kad ir įvairių raidos ar kitokių sutrikimų turintiems vaikams, kaip tas berniukas, reikia mokytis ir padėti jiems integruotis į visuomenę. Tačiau tai negali būti mūsų vaikų saugumo, didžiulių išgyvenimų, nuolatinės baimės ir kančių sąskaita.
Tiesiog negali vienas siautėti, o likę 20 drebėti ir nuolat jausti grėsmę būti sužaloti ar dar blogiau.
Tiesiog negali vienas siautėti, o likę 20 drebėti ir nuolat jausti grėsmę būti sužaloti ar dar blogiau. Nustokime vieną kartą apgaudinėti save“, – sakė jurbarkietis.
Po paskutinio karto, kai vieną iš vaikų klasiokas sužalojo rašikliu, tėvai net surengė protesto akciją – į mokyklą nevedė vaikų. Pasak jų, tai aiški žinutė ugdymo įstaigos administracijai, kad jei situacija nepasikeis, rugsėjį klasės nebeliks – vaikus planuojama perkelti į kitas klases ar rinktis kitą mokyklą.
„Dėl kažkokių švietimo eksperimentų, užmerkiant akis į pavojų mūsų vaikams, jų saugumą ir galimybę mokytis tam tinkamoje aplinkoje, mes turėsime klasę išdraskyti, kad ir kaip to nenorime. Tokiu atveju bus labai gaila ir mokytojos, kuri liks be klasės. Bet mes tiesiog neturime pasirinkimo, nes dabar vaikams šventė kiekviena diena, kai to vaiko nėra, nes jie jaučiasi saugūs ir gali mokytis“, – teigė tėtis.
Klasės tėvai dėl nesiliaujančio smurto kreipėsi ne tik į mokyklą, bet ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą bei savivaldybę. Žmonės neslepia, kad taip pasielgė dėl keleto priežasčių. Pirmoji – bendruomenė tikisi vienokių ar kitokių sprendimų. Antroji – kad smurtas, pranešimai apie jį ir pagalbos prašymai būtų oficialiai fiksuojami.
Peržengiamos ribos
„Mes neslepiame, kad jei bus žalojami mūsų vaikai, privalėsime kreiptis į teismą ir kovoti teisinėmis priemonėmis tiek dėl galimybės pirmokams mokytis saugioje aplinkoje, tiek dėl žalos atlyginimo“, – atviravo tėtis.
Šiuo metu tėvai įsitikinę, kad tinkamų ugdymo sąlygų dėl vaiko elgesio užtikrinti neįmanoma. Tačiau smurto nevengiantis pirmokas jau pora dienų mokyklos nelanko, todėl ir problemų nėra. Vis dėlto visi supranta, kad tai – laikina.
„Mes guodžiamės, kad iki vasaros ir mokslo metų pabaigos liko mėnuo. Gal šito vaiko iki tol visai į mokyklą neves, mes nežinome. Tačiau problema dėl to nedingsta. Manome, kad smurtaujantis žmogus negali būti tarp kitų ir jų mokykla – tegul ieško priemonių, kaip tam vaikui ir jo šeimai padėti. Jei niekas neveikia, tuomet galbūt laikas taikyti mokymą namuose? Kitaip tariant, mes ir mūsų vaikai tikrai esame supratingi ir tolerantiški, daugybę dalykų priimame, suprantame. Tačiau žalojimas, smurtavimas, nuolatiniai įžeidinėjimai – tai, kas peržengia bet kokias ribas“, – sakė jurbarkietis.
Ką sako mokyklos vadovė?
Tuo tarpu mokyklos vadovė sako, kad sutarimas su klasės bendruomene rastas – vaikai eina į mokyklą. O pati ugdymo įstaiga vertina, ką dar papildomai galėtų padaryti, kad kokybiškai būtų ugdomas tiek netinkamai besielgiantis vaikas, tiek visa klasė.
„Tikslas aiškus – visų mokinių saugumas. Šiuo metu analizuojame situaciją, svarstome, ko galbūt nepadarėme, kokių papildomų priemonių imtis, kokios pagalbos reikia, kad vyktų kokybiškas ugdymo procesas“, – sakė mokyklos vadovė. Pasak jos, mokykla turi reikiamų specialistų, kad situacija būtų suvaldyta, o jei reikės papildomos pagalbos, tikrai nesibodės kreiptis į kitas institucijas.
„Aš pati tikrai esu prieš mokymą namuose, kai vaikas atskiriamas nuo mokyklos bendruomenės. Čia reikia paklausti savęs, ar viską padarėme užtikrindami saugumą? Juk ne veltui klasėje nuolat dirba du suaugę žmonės. Šiuo metu minėtai situacijai skiriamas maksimalus dėmesys ir reikiamos pajėgos“, – sakė direktorė.
Nors mokyklos direktorė nusiteikusi optimistiškai, tėvų nuotaikos visai kitokios. Jie neslepia, kad gerais pokyčiais jau nebetiki.
„Toks ten ir susitarimas, kad direktorės pavaduotoja pažadėjo, jog eis kartu su mokytojos padėjėja į klasę, kad kiekvieną minutę šalia smurtauti linkusio vaiko bus suaugęs asmuo. Čia ir juokinga, ir graudu vienu metu. Jokių problemų tai nesprendžia – tiesiog laikinai sustiprinta priežiūra, daugiau suaugusiųjų kontrolės“, – mokyklos poziciją vertino susiklosčiusią padėtį aptariantis tėtis.
Pasak tėvų, su mokykla ne vieną kartą tie susitarimai esą buvo rasti. Tačiau rezultatas koks? Kaskart toks pats. Tad ir klausimas lieka tas pats – kiek tų susitarimų šios klasės vaikų sąskaita dar gali būti?
Turi „Krizių valdymo planus“
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Aušra Baliukynaitė sako, kad rajono ugdymo įstaigos turi Krizių valdymo planus. Šiuose dokumentuose yra numatytos priemonės įvairioms problemoms ir situacijoms spręsti. Taip pat ir tokioms, kaip straipsnyje minimoje mokykloje nutikusi istorija.
„Bet kokiu atveju neabejotina tai, kad mokykla privalo užtikrinti visų mokinių saugumą“, – sakė A.Baliukynaitė.
