Ketvirtadienio vakarą I.Vėgėlė surengė susitikimą su Kėdainių gyventojais.
Susitikimui baigiantis viena garbaus amžiaus moteris paklausė apie planuojamą Lietuvoje danų investuotojų statyti chemijos gamyklą. Ji neslėpė nuogąstavimo, kad karo atveju tokia gamykla taptų taikiniu.
Paaiškėjo, kad moteris kalba apie garsiai nuskambėjusią situaciją Darbėnuose, Kretingos rajone. Miestelio gyventojai sukilo sužinoję, kad greta jų yra svarstoma statyti metanolio ir vandenilio gamyklą.
Tada pirmą kartą kandidatas garsiai pasakė apie „30 km pajūrio“.
Tą patį jis pakartojo ir Kėdainiuose.
„Mano logika – investicijos yra gerai, jos sukuria darbo vietas. Tačiau investicijos turi du aspektus, turi pliusą ir minusą – ekologiją. Turime dėti ant svarstyklių ir klausti, ką prarandame ir ką laimime. Būtent ką daro prie jūros. Faktiškai šalia.
Realiai mes turime iki 30 kilometrų realios jūros, priėjimo. Ir pastatyti gamyklą saugomoje teritorijoje arba visai šalia saugomos teritorijos, mano supratimu, yra totaliai blogai. Aš visada sakau, kad turime klausti, kokia nauda Lietuvai“, – dėstė I.Vėgėlė.
Ką rodo naujausi duomenys?
Po susitikimo liko klausimų, kodėl profesorius mini 30 kilometrų, jei ir geografijos vadovėliuose mokiniams nurodoma, kad Lietuva turi apie 90 km pajūrio.
Lietuvos transporto saugos administracijos specialistai kas dvejus metus pamatuoja kranto liniją, duomenis patikslina.
