Petras Musteikis sako, kad į Sibirą kartu su tėvais buvo ištremtas 1948-aisiais. Į Lietuvą grįžo prabėgus 13 metų – jau įsibėgėjus tuomečio Sovietų Sąjungos vadovo Nikitos Chruščiovo atšilimo programai. Pasak P. Musteikio, tremtinių tuometėje Lietuvoje niekas nelaukė.
„Dėl komunistų partijos vadovų, Lietuvos komunistų partijos vadovų – Sniečkaus ir Paleckio – vykdomos politikos, jie neturi galimybių Lietuvoje nei apsigyventi, nei dirbti. Ir jie atsiduria tokioje būklėje, kad tenka pasilikti ten“, – sako tremtinys P. Musteikis.
Daugybė tremtinių gavę teorinę galimybę grįžti į Lietuvą, ryždavosi arba likti Sibire, arba iš Lietuvos grįždavo atgal į tremties vietą.
Tyrėja Monika Kareniauskaitė pastebi, kad tremtiniai nebuvo laikomi tinkamais gyventi komunistinėje visuomenėje. Lietuvoje sovietai sudarė kliūtis gyvenamosios vietos registravimui, darbui.
„Daug tremtinių grįždavo atgal į Sovietų Sąjungos tolimąsias teritorijas. Kai kurie tremtiniai įsikurdavo Latvijoje. Žmonės ieškodavo sprendimų“, – supažindina Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tyrėja M. Kareniauskaitė.
Būtent tokie tremtiniai, taip ir nesulaukę galimybės gyventi gimtinėje, kūrė šeimas Sibire. Dabar jų vaikai negauna tremtinio statuso. Pagal galiojančius įstatymus, jis suteikiamas tik tiems, kurie gimė, kai oficialiai tėvai buvo tremtyje. Taip susiklostė absurdiškos situacijos – brolių, seserų amžius gali skirtis vos metais, tačiau vienas jų jau negaus tremtinio statuso.
„Kai Rezistentų teisių komisija sprendžia, kam turėtų atitekti tas statusas, pavyzdžiui, nukentėjusio asmens tremtinio statusas, jie paprastai žiūri į tremties bylą. Ir toje byloje būna parašyta: iki tokio ir tokio laikotarpio. Arba Lietuvos Aukščiausiojo teismo reabilitacijos pažymėjimuose būna nurodyta ta labai tiksli tremties data. Ir jie, deja, teisiškai negali paplėsti tų ribų“, – kalba specialistė.
Tremtyje gimę vaikai dabar pasiekia pensinį amžių, todėl galėtų reikalauti priedo prie pensijos. Seime pamažu kelią skinasi įstatymo pataisos.
„Dabar gaunančiųjų yra 30 tūkst. Iš jų – 12 tūkst. tremtyje buvę vaikai. Jau dabar atėjo tas vaikų laikas. Bet tas skaičius tikrai negali didėti. Be abejojo, jis nedidėja, bet yra problema su 500 žmonių“, – mano Seimo TS-LKD frakcijos narys Arvydas Anušauskas.
Įstatymas artimiausiu metu bus pradėtas svarstyti Seimo komitetuose ir žadama, kad gruodį Seimas spręs, ar tremtinių vaikams bus lengviau suteikiamas tremtinio statusas.
