TS-LKD Politikos komiteto pirmininko Vytauto Landsbergio iniciatyva partijos taryba prieš kelias savaites priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo konservatorių frakciją Seime inicijuoti nutarimą, pabrėžiant, kad jokia kita valdžios lygmens arba teisinius aktus vertinanti institucija negali diktuoti Seimo nariams ir Seimui, kaip balsuoti.
Minėtame nutarime teigiama, jog „kai teismų valdžios vadovaujantį lygmenį užvaldo viena grupuotė, diktuojanti savo valią kitoms konstitucinės valdžios grandims, įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai, kyla pavojus demokratijai, panašus į naują valstybei primestą režimą arba galių uzurpavimą – perversmą.“
Tuo metu D.Žalimo išplatintame laiške TS-LKD nariams minėtas partijos tarybos nutarimas vadinamas nesąmone.
„Kad tai nesąmonės, tikiuosi, suprantama ir be gilesnių išaiškinimų, kad Seimas nėra suvereni valdžia, kad jo „nepriklausomybė“ nėra šalies nepriklausomybė (tokį požiūrį apskritai laikyčiau arogantišku pasipūtimu), kad Seimas paklūsta Konstitucijai, kad Seimui privalu laikytis savo paties įstatymų, įskaitant nustatantį AT (Aukščiausiojo Teismo – BNS) pirmininko kadenciją, kad Seimo nario priesaika įpareigoja jį laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tarp kitko, gerbti ir kitas, vykdomąją ir teisminę valdžias“, – rašoma D.Žalimo laiške.
TS-LKD kandidatas čia pat teigia, jog „demokratijai dabar kelia pavojų ne mistinė „teisėjų partija“, o tokia TS-LKD veikla, kuria siekiama siekiama uzurpuoti visą valdžią valstybėje, sunaikinti vieną iš trijų valstybės valdžios grandžių (pasitelkiant tam kai kuriuos diletantus žurnalistus ir "teisės žinovus" iš Amerikos).“
„Tokią veiklą laikau antikonstitucine ir antivalstybine. Todėl nuoširdžiai nustebau pamatęs, kad dauguma TS-LKD tarybos narių palaiko tokį antikonstitucinį nutarimą“, – rašoma D.Žalimo laiške.
Anot D.Žalimo, Konstitucinio Teismo nutarimo nepaisymas dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidimo esą „veda link tokių precendentų, kad Seimas galėtų neskirti prezidento rinkimų, jei prezidentu būtų „doras“ asmuo, kad Seimas galėtų nuspręsti nepanaudoti ginkluotųjų pajėgų valstybės gynybai ir nesuteikti pagalbos NATO sąjungininkams juos užpuolus, nes juk „laisvas mandatas“ pagal Tėvynės Sąjungos pareiškimo logiką leistų dėl to balsuoti visiškai laisvai, nepaisant Konstitucijos ir Seimo ratifikuotos Šiaurės Atlanto sutarties).“
„Asmeninis kažkieno kerštas už kažką ar subjektyvus noras matyti "vienintelį ir nepakeičiamą" Aukščiausiojo Teismo pirmininką (beje, taip pat sovietinį teisėją, karjerą pradėjusį būtent tada) negali užgožti pilietinės, teisinės ir politinės pareigos laikytis Konstitucijos ir įstatymų, būti ištikimu priesaikai“, – rašoma D.Žalimo laiške.
Paklaustas, ar neketina trauktis iš TS-LKD kandidatų į Europos parlamentą sąrašo, kuriame įrašytas 8 numeriu, D.Žalimas BNS penktadienį teigė, kad jo laiškas - vidinis, skirtas partijos nariams ir kad tai „normali vidinė diskusija.“ O išsibraukti iš partijos kandidatų sąrašo, anot teisininko, jau neįmanoma, nes praėję visi tam skirti terminai.
„Ne visą partijos veiklą tokia (antivalstybine – BNS) laikau, o tik tuo (teisėjų - BNS) klausimu“, –sakė D.Žalimas.
D.Žalimo sutuoktinė Skirgailė Žalimienė yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja.
Prieš kelias savaites kalbėdamas TS-LKD taryboje europarlamentaras V.Landsbergis teigė matąs, „kad yra suformuotas trikampis aljansas prieš parlamentinę demokratiją: kompartijos komjaunimo elito, išėjusio į žmones, į verslininkus, viršininkus nomenklatūra, KGB nomenklatūra – ji šešėlyje, laukia revanšo ir atsikovoja pozicijas per trečią nomenklatūrą – tai sovietinė teisėjų nomenklatūra. Štai trikampis, ir jis veikia vis darniau.“
„Teisėjų partija ir teismų sistema, į kuria galimai įmontuojamas KT ir valstybėje besireiškianti kaip politinė valdžios jėga, tai – Lietuvos demokratijos pabaiga. Paskutinė politinė barikada šitame politiniame kelyje yra Seimas“, - tąkart kalbėjo V.Landsbergis.
KT gegužės pradžioje paskelbė, kad Seimo narių pareiga yra atleisti Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininką ir LAT skyrių pirmininkus, pasibaigus jų kadencijai. KT nurodė, jog pagal Konstituciją Seimas, taip pat kiekvienas Seimo narys, yra saistomi Konstitucijos ir įstatymų, negali ignoruoti ne tik Konstitucijos, bet ir įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, nustatančio Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo skyriaus pirmininko įgaliojimų (kadencijos) trukmę.
Teismas taip pat pabrėžė, kad Seimo nario mandatas yra laisvas, bet, kita vertus, jis negali būti tapatinamas su „Seimo nario laisvu veikimu vien savo nuožiūra, ignoruojant Konstituciją, nes tarp Seimo nario nuožiūros bei sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų bei jos saugomų ir ginamų vertybių negali būti atotrūkio.“
Prezidentas Valdas Adamkus KT prašė išaiškinti, ar KT 2006 metų gegužės 9 dienos nutarimo nuostatos turėtų būti suprantamos taip, jog Seimo nario laisvas mandatas reiškia ir tai, kad Seimo narys gali balsuoti taip, kad Seimo atleidžiami teismų pirmininkų ir teismo skyriaus pirmininkų pareigas einantys teisėjai pasibaigus jų įgaliojimų laikui nebūtų atleidžiami iš pareigų, nors ir pripažįstama faktinė aplinkybė, kad jų paskyrimo į šias pareigas terminas, t. y. įgaliojimų laikas, yra pasibaigęs.
Valstybės vadovas į KT kreipėsi Seimui nuo praėjusių metų liepos neatleidžiant iš pareigų LAT pirmininko Vytauto Greičiaus, nors jo kadencija yra pasibaigusi.
Seimas po pateikimo yra pritaręs nutarimo projektui dėl V.Greičiaus atleidimo, bet svarstymo stadijai dokumentas į parlamento salę negrįžta.
Praėjusios kadencijos Seimas jau du kartus balsavo ir du kartus atmetė prezidento dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo iš LAT vadovo pareigų. Prezidentas yra pasirašęs trečiąjį dekretą dėl LAT pirmininko atleidimo, jam po pateikimo pritarta, liko svarstymo ir priėmimo stadijos.
LAT pirmininką 5 metams skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.
