„Manome, kad už tą neteisingumą ir netvarką valstybėje, su kuria šiandien susiduria vis didesnė visuomenės dalis, labiausiai atsakingas būtent teisingumo ministras. Dviprasmiškai vertintini teismų sprendimai ar į sveiko proto rėmus netelpantys siekiai juos įgyvendinti – tai labai aiškiai iliustruoja pastarųjų dienų įvykiai Garliavoje. Tai tik vienas, labai konkretus atvejis, dėl kurio atsakomybę turėtų prisiimti būtent teisingumo ministras“, – sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pirmasis pavaduotojas, partijos frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.
Politiko teigimu, prastą ministro bei visos ministerijos veiklą iliustruoja ir praėjusią savaitę šalies įkalinimo įstaigose kilę bado streikai, kitais būdais reiškiamas nepasitenkinimas.
„Teisinės sistemos reformos tik imituojamos, o jeigu kas nors ir reformuojama – tai tik į blogesnę pusę. Kaip pavyzdį galiu paminėti Teisingumo ministerijos žinion atsidūrusią teismo medicininę ekspertizę. Įdomu, kaip ministerija vertina ir tikrina jai pavaldžiais tapusių teismo medicinos gydytojų profesines žinias?“ – retoriškai klausė V.Mazuronis.
„Tvarkiečių“ lyderis Seime taip pat priminė, kad būtent po Teisingumo ministerijos perduotų asmens duomenų nuteistas ir įkalintas vienas iš Baltarusijos opozicijos lyderių A.Beliackis.
„Kai viską sudedi į vieną vietą, gimsta logiškais argumentais paremtas klausimas: kokį neteisingumą gimdo teisingumo ministras R.Šimašius ir jo vadovaujama ministerija? Tokį, į kurį lygiuojasi ir teismai, ir antstoliai, ir kitos nuo tikro teisingumo seniai priverstos nusigręžti institucijos“, – kalbėjo V.Mazuronis, kviesdamas ir kitas opozicines Seimo frakcijas prisidėti formuluojant konkrečius klausimus dėl nepasitikėjimo R.Šimašiumi.
Pateikti interpeliaciją ministrui gali ne mažiau kaip penktadalis – 29 iš 141 – Seimo narių.
