E.Masiulis šiuo metu yra pasitraukęs iš politikos, nes jam pareikšti įtarimai paėmus kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
E.Masiulis susisiekimo ministru dirbo 2008-2012 metais.
Po apklausos komitete E.Masiulis tikino buvęs apklaustas apie „Lietuvos geležinkelių“ (LG) įdiegtą lokomotyvų sistemą „KLUB-U“.
Buvęs ministras tikino niekada būdamas ministru negavęs jokios informacijos apie tai, kad ši sistema gali kelti grėsmę.
Dabar susidaro tokia paradoksali situacija, kai daug rimtų žmonių užsiiminėja politine archeologija, kai panosėj vyksta toliau tos sistemos įdiegimas, – sakė E.Masiulis.
„Aš, kaip ministras, turėjau visas galimybes ir teises dirbti su slapta informacija, reguliariai gaudavau pažymas apie tai, kas vyksta transporto sektoriuje iš institucijų, kurios atsakingos už nacionalinį saugumą, bet per ketverius metus aš nė karto negavau jokia forma jokios informacijos apie tai, kad LG lokomotyvuose diegiama sistema gali turėti pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – teigė E.Masiulis.
Be to, buvęs politikas teigė turįs duomenų, kad ta pati sistema yra diegiama ir dabar.
Todėl E.Masiulis vertina, kad Seimo komitetas užsiima politine archeologija.
„Labai keista, kad pasirinktas toks tyrimo laikotarpis – nuo 2006 iki 2012. Viena vertus, nieko keista, nes norima trupučiuką pamurkdyti buvusias valdžias naujai valdžiai, bet, mano žiniomis, dar šiais metais dar dviejuose lokomotyvuose yra įdiegta ta pati įranga, dėl kurios vyksta tyrimas. (...) Dabar susidaro tokia paradoksali situacija, kai daug rimtų žmonių užsiiminėja politine archeologija, kai panosėj vyksta toliau tos sistemos įdiegimas“, – kalbėjo buvęs susisiekimo ministras.
LG atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS trečiadienį paneigė šią E.Masiulio informaciją. Anot M.Dubausko, įmonė pastaraisiais metais nepirko jokių lokomotyvų su įdiegta „KLUB-U“ sistema. Anot M.Dubausko, šiemet buvo gautas paskutinis iš trijų elektrinių „Škoda“ traukinių su įdiegta „Iževsko radijo gamyklos“ saugos sistema.
„Sutartis dėl šių trijų traukinių pasirašyta dar buvusios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės – 2014 metais“, – sakė M.Dubauskas.
Patyręs spaudimą neslėpė
Taip pat E.Masiulis komisijai sakė teigęs, kad niekada nesikišo į įmonės ūkinius-finansinius pirkimus.
„Man svarbiausi buvo LG finansiniai rezultatai geri, buvo svarbu integruoti LG į europinę erdvę ir atskirti veiklas geležinkelių, ko, deja, nepavyko“, – sakė E.Masiulis.
Tačiau jis neslėpė, kad ne viena verslo grupė bandė daryti spaudimą dėl LG, nes esą tai natūralu.
„Aišku, įtakos bandomos daryti. Pačios įvairiausios, bet labai svarbu, ar atsispiri joms, ar ne. Ne paslaptis, kad LG yra monopolija. (...) Tai natūralu, kad yra lietuviškos įmonės, kurios norėtų konkuruoti su LG, vežti krovinius. Natūralu, kad uosto įmonės yra suinteresuotos, kad LG tarifas būtų mažesnis. Natūralu, kad „Mažeikių nafta“ ir „PKN Orlen“ visada norėjo mažesnių tarifų“, – kalbėjo E.Masiulis.
2011-aisiais Lietuvoje sklandė gandai esą E.Masiulis net ruošia LG privatizavimo planą ir į šią įmonę esą taikosi „MG Baltic“.
Dabar E.Masiulis įtariamas ėmęs kyšį būtent iš šio koncerno viceprezidento, tačiau vis dar neigia bet kokias kalbas apie planus privatizuoti LG. Anot buvusio politiko, tai buvo socialdemokratų sukurtas mitas siekiant išsaugoti savo įtaką valstybės įmonėje.
„Sąmokslo teorijos. (...) Aš net žinau, iš kur tos kalbos pasklido. Iš tuometės opozicijos, konkrečiai – Seimo nario Vytenio Andriukaičio, kuris man ruošė interpeliaciją, beje, linkėjimai jam. Jis ten ir prirašė, kad yra interesų grupės, kurios nori privatizuoti. O iš tikrųjų veikė socialdemokratų kuopelės, kurias mes bandėme valyti. Ir socialdemokratų kuopelių neliko“, – gyrėsi E.Masiulis.
Jis tikina ėjęs vadovauti Susisiekimo ministerijai pirmuoju prioritetu laikydamas LG pertvarką ir apgailestavo, kad to iki gali nepavyko padaryti, nes atsirado skubesnių reikalų dėl „FlyLAL“ bankroto, Lietuvos pašto.
Ar saugu, dar nežino
Taip pat trečiadienį komitetas apklausė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovą ir kitus specialistus.
Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui vadovaujantis Darius Adomaitis sakė komitetą konsultavęs, kaip Lietuvos geležinkelių valdymo sistema atitinka saugumo reikalavimus.
Kol kas esą to pasakyti negalima, nes Kibernetinio saugumo centras nėra baigęs sistemos vertinimo.
„Šiuo metu mes neturime dokumentų, susijusių su „Lietuvos geležinkeliais“, negalime įvertinti, ar ji saugi, ar nesaugi, kadangi nežinome to saugumo reikalavimų“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė D.Adomaitis.
Vis dėlto jis pripažino, kad teorinė grėsmė, jog traukinių valdymą galima perimti visuomet egzistuoja. Kiek ji reali, šiuo atveju, nėra aišku.
Komitetas pradėjęs tyrimą dėl „Lietuvos geležinkeliuose“ įdiegtos lokomotyvų valdymo sistemos „KLUB-U“, kuri pagaminta „Iževsko radijo gamykloje“, praėjusią savaitę apklausė buvusius susisiekimo ministrus, Seimo narius Algirdą Butkevičių ir Rimantą Sinkevičių.
Ateityje dar planuojama apklausti buvusius „Lietuvos geležinkelių“ vadovus. Pirmiausia, žinoma, Stasį Dailydką.
Komiteto žiniomis, Iževske pagaminta sistema „Lietuvos geležinkeliuose“ buvo pradėta diegti 2006 metais. 2009–2011 metais rusų įmonė galutinai įdiegė kompleksinę, unifikuotą lokomotyvų saugos sistemą „KLUB-U“. Ši sistema gali būti naudojama nuotoliniu būdu lokomotyvo greičiui kontroliuoti ir netgi visiškai jį sustabdyti.
