Pastaruoju metu ant produktų pakuočių juos pradėjo nurodyti dauguma bendrovių. Tačiau, kartais tenka suabejoti, ar tokie telefono numeriai nėra skelbiami „tik dėl akių“.
„15min“ atliko tyrimą – paskambinome keliais nurodytais kokybės telefono numeriais ir pateikėme klausimų apie produktų sudedamąsias dalis, jų kokybę. Tyrimui buvo pasirinkti keli maisto produktai – mėsos, grietinės gaminiai, pomidorų padažas ir gaivusis gėrimas. Buvo atsiliepta į kiekvieną skambutį, tačiau ne visi atsiliepusieji galėjo išsamiai atsakyti į pateiktus klausimus.
Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės teigimu, žmonės, kurie atsiliepia kokybės kontrolės telefonais, turi būti tinkamai kvalifikuoti, kad atsakytų į visus pirkėjų klausimus. „Čia ir yra problema - žmonės kartais lieka nepatenkinti, nes negauna tinkamų atsakymų į jiems rūpimus klausimus“, - apie vartotojų nusiskundimus sakė Z.Čeponytė.
Pirmasis bandymas: Filė su kmynais
Pirmiausiai paskambinome kokybės telefono numeriu, nurodytu ant „Biovelos“ mėsos produkto „Karštai rūkyta lietuviška filė su kmynais“:
– Norėjome pasidomėti apie konservantą E250, kuris nurodytas ant jūsų gaminio pakuotės.
– Tai yra konservantas.
–Taip, žinome, kad konservantas, gal galite plačiau apie jį papasakoti?
– Po ranka neturiu higienos normos apie maisto priedus. Atmintinai visos lentelės tikrai nemoku ir negaliu dabar jūsų informuoti. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra konservantas.
– Gal galėtumėte pasakyti, koks kiekis šio konservanto yra produkte?
Reikėtų pasidomėti receptūra. Bet nemanau, kad didelis kiekis.
Antrasis bandymas: Gaivusis gėrimas
„15min“ žurnalistės skambutis bendrovės „Selita“ kokybės telefonu numeriu – nutarėme pasiteirauti apie gaivųjį gėrimą „Rasa frut“:
– Smalsaujame apie saldiklį aspartamą, kuris yra nurodytas ant jūsų įmonės gaminamo gėrimo pakuotės. Gal galite papasakoti apie jį plačiau?
– Saldiklių yra įvairiausių. Mes naudojame būtent šitą. Net nežinau, ką daugiau jums pasakyti. Tai yra saldikliukas. Šiek tiek jo dedame. Dalį dedame fruktozės sirupo, o dalį saldiklio. Jų skoniai skiriasi. Mes juos maišome, kad išgautume patį tinkamiausią.
– Ar jis gali būti kenksmingas sveikatai?
– Matote, visai kenksmingų dalykų, kurie patvirtinti tyrimais, mes negalėtume dėti. Tai draudžia higienos norma. Šio saldiklio kiekis nėra reikšmingas sveikatai. Po kokių šimto metų gal ir gali paaiškėti, kad koks nors maisto priedas kažkiek kenkia. Tik vaikams iki 3 metų nerekomenduojama duoti maisto produktų, kuriuose yra priedų, pažymėtų „E“ raidėmis.
– Ant pakuotės rašoma, kad gėrime yra vitaminų, tikrai?
Taip, gamybos metu yra įdedama vitaminų. Kitaip negalėtumėme to rašyti ant etiketės. Kaip jie pasisavinami – negalėčiau pasakyti. Kaip ir geriant paprastus vitaminus – dalį organizmas pasisavina, dalies – ne.
Trečiasis bandymas: pomidorų padažas
Trečiasis produktas, kuriuo domėjomės – „Daumantų kiniškas pomidorų padažas“. Skambutis į majonezų ir padažų gamybos įmonę „Vesiga“:
– Gal galėtumėte išversti į žmonių kalbą, ką reiškia mononatrio glutamatas?
– Tai yra visame pasaulyje naudojama cheminė medžiaga. Ji yra skirta skoniui sustiprinti, pagerinti.
– Ji gali turėti kokios nors įtakos sveikatai?
– Pagal tyrimus, didelis jų kiekis slopina sotumo jausmą. Bet mūsų produktuose jo dedama pats minimaliausias kiekis. Jis neturėtų daryti įtakos sveikatai.
– Neturėtų, bet gali?
– Nėra jokių tyrimų, ar mažas kiekis gali turėti kokios įtakos. Užsienio šalyse į produktus dedami didesni jo kiekiai.
– Šiame kiniškame padaže yra lietuviškų daržovių ir vaisių?
Ananasai ir persikai pas mus neauga. Dedami konservuoti vaisiai iš užsienio.
– O pomidorai?
Mes naudojame ispanišką, kinišką pomidorų pastą. Tačiau viskas yra derinama su Maisto ir veterinarijos tarnyba. Jokių slaptų kelių, viskas teisėta – todėl tikrai galite būti rami. Kiek metų jau dirbu, viską ragauju – tad baimintis nėra dėl ko.
Ketvirtas bandymas: grietinės ir riebalų mišinys
Ketvirtasis produktas, kuriuo susidomėjome – bendrovės „Kelmės pieninė“ grietinės ir riebalų mišinys „Tiko skonis“.
– Esame ne kartą girdėję kuo skiriasi „grietinė“ bei „grietinės ir augalinių riebalų mišinys“. Bet norėjome paklausti ir pačių gamintojų.
– Grietinė yra natūrali, be jos į mišinį yra dedama tam tikra dalis augalinių riebalų – aliejaus.
– Kodėl taip daroma?
– Aš nežinau. Gal vartotojai pageidauja? Jiems pigiau, nes mišiniai kainuoja mažiau. Tačiau jie nėra grynas produktas.
– Ir skonis kitoks.
– Aliejai turi savotišką kvapą ir skonį.
– O jei, tarkim, man nepatiko tokios produkto skonis – ar galiu už jį susigrąžinti pinigus ar pakeisti į kitą?
– Nežinau. Jei pirkote prekybos centre – tai gal ir pakeistų. O ką jūs pirkote?
– Pirkau grietinės ir augalinių riebalų mišinį „Tiko skonis“.
– Na, geriausia pirkti natūralų produktą. Aišku, nieko blogo įsigyti ir mišinį, tik skonis gali būti kitoks.
Galimybė aiškintis ir pasiskųsti
Nors paskambinę ant produktų nurodytais kokybės telefono numeriais gavome tokias konsultacijas kokių tikėjomės, turėtume džiaugtis, kad tokie numeriai išvis nurodomi. Anot Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Jūratės Mačiulienės, bendrovės neprivalo nurodyti kokybės linijos numerių. Tačiau, jeigu toks numeris deklaruojamas, tai liudija apie rimtą įmonės lygį. Anot specialistės, pagrindinė šių telefono linijų funkcija – galimybė vartotojams pasidomėti apie produktus bei pareikšti nusiskundimus dėl jų skonio savybių.
J.Mačiulienei antrino ir Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė, pasak jos, šiais telefono numeriais vartotojai naudojasi ne vien tik norėdami gauti informacijos apie gaminių sudėtį, kokybę, bet ir nutarę pasiskųsti. „Ir Lietuvoje, ir Europoje pirmiausiai kreipiamasi į patį verslininką, kad jis ištaisytų klaidą. Jei nepavyksta išspręsti problemos – antras žingsnis yra kreiptis į vartotojų teisių gynėjus“, – sakė pašnekovė.
