Anot PAGD, nors dėl šių priežasčių fiksuota beveik 30 proc. mažiau gaisrų nei pernai, didžiausios problemos išlieka tos pačios – žmonių atsakomybės trūkumas ir paliktos nenušienautos pievos.
„Pačios dažniausios priežastys gaisrų, tai yra žolės deginimas, gamtinių atliekų deginimas, laužų deginimas. Žmonės specialiai palieka savo žolės deginimą, o tai yra tikrai didelis iššūkis“, – spaudos konferencijoje kalbėjo PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.
„Visose apskrityse ugniagesiai gelbėtojai kartu su aplinkosauga atlieka tam tikrus žvalgymosi reidus. Ir šiais metais jau per 200 kartų buvome išvykę ir atlikome stebėjimą naudojant dronus, kad būtų nustatyti tam tikri pažeidėjai“, – teigė K. Agintas.
Anot jo, per šiuos metus nustatyta 12 žolės padegėjų, kuriems skirtos baudos arba administracinė atsakomybė, tačiau juos atrasti nėra lengva.
„Tikrai vienas iš sunkiai įrodomų pažeidimų. Tai situacijos ( kaip atrandami pažeidėjai – BNS) būna labai įvairiausios, tai gali būti ir atsitiktinai pastebėjęs, fiksavęs įvykį asmuo, nes dabar labai visi plačiai naudojamės telefonais. Taip pat vykdomos gretimų gyvenviečių gyventojų apklausos, kaimynų, kurie irgi pastebi. Bet kiekvienas atvejis yra labai unikalus ir dažniausiai, jeigu pamatai tiktai išdegusį plotą ir neturi liudytojų, neturi tos papildomos informacijos, tai ta situacija tokia ir lieka neišaiškinta“, – kalbėjo PAGD direktoriaus pavaduotojas.
Pasak Aplinkos apsaugos departamento vadovės Eglės Paužuolienės, kilus gaisrui didelė žala gali būti padaryta ne tik asmens turtui, sveikatai, gyvybei, bet ir aplinkai.
„Kalbant apie patį poveikį, kuris yra daromas kilus gaisrui, degant žolei, tai paveikia ne tiktai galinčius pasitaikyti stambesnius gyvūnus, tokius kaip kiškiai, driežai, paukščiai, jų perimvietes, bet taip pat paveikia ir dirvožemį, derlingą jo viršutinį sluoksnį ir kiekvienas bent menkas gaisras turi tam įtakos, taip pat gaisrų atveju ir oro tarša įvyksta“, – kalbėjo E. Paužuolienė.
Departamento vadovė pabrėžia, jog žolės deginimas atviruose plotuose yra griežtai draudžiamas bet kokiais atvejais.
„Nėra alternatyvos pasirinkti ir galbūt tą daryti savo iniciatyva ar galvojant, kad aš galėsiu sukontroliuoti tą situaciją. Yra leidžiamas surinktų augalų deginimas mažais kiekiais, laikantis reikalavimų, atstumų nuo pastatų, bet tai yra visai kitos situacijos nei kad žolės deginimas atviruose plotuose“, – akcentavo ji.
PAGD duomenimis, šiemet gaisrų metu visoje Lietuvoje išdegė 477 ha teritorijų, daugiausia Vilniaus ir Kauno apskrityse, mažiausiai – Tauragės ir Telšių.
Gesindami degančią žolę nukentėjo trys žmonės, apdegė vienas namas, ugniagesiai nuo plintančios ugnies išgelbėjo 21 statinį.
PAGD ir aplinkosaugininkai akcentuoja, jog gaisrų skaičių sumažinti gali tik žmonių sąmoningumas ir tinkamas požiūris.
„Nereiktų deginti sausos senos žolės, reikėtų surinktas gamtines tam tikras atliekas, kaip šakos ar lapai, jų nedeginti, o priduoti į tam skirtas aikšteles. Kiekvienas tas gaisras, atrodo, jis gali būti pradžioje nedidelis, bet vėliau gali sukelti didelį pavojų tiek žmonių gyvybei, tiek jų turtui“, – teigė K. Agintas.
