Kaip rašo dienraščio „Lietuvos rytas“ priedas „Vartai“, ūkininkai jau ir anksčiau skųsdavosi, kad kaime sunku susirasti melžėją, net ir siūlant pusantro tūkstančių atlyginimą, ne ką lengviau surasti ir šėriką, pagalbininką ar traktorininką. Darbuotojų trūksta net ir atėjus krizei, tiesa, ūkininkai dabar jau siūlo mažesnį atlyginimą. Dalį atlygio už darbą siūloma kompensuoti nemokama pastoge ir maistu.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas teigia, kad kaimuose nėra kam dirbti dėl to, kad čia nėra daug darbingo amžiaus žmonių, daug jų išvažiavo į užsienį. Tačiau jis teigė girdėjęs, kad pastaruoju metu į kaimą atvyksta dirbti žmonės iš miesto, mat čia susirasti darbą labai sunku.
Tuo tarpu „Lietuvos ryto“ kalbinti ūkininkai teigė, kad surasti darbuotojų sunku iki šiol. Viena Kauno rajone ūkininkaujanti moteris ne kartą užsakė skelbimus, kuriuose siūlė darbininkus apgyvendinti ir valgydinti, kas mėnesį mokėti keturių šimtų litų atlyginimą. Tačiau darbuotojų su patirtimi jai taip ir nepavyko rasti. Ji sakė nenorinti įdarbinti miestiečių, nes jie neišmano žemės ūkio darbų.
Vienas traktorininko ieškantis ūkininkas sakė pasiskelbęs darbo biržoje. Anot ūkininko, atsirado tik du kandidatai. „Jei rimtai dirbs – tai ir uždirbs. Ir, žinoma, ne minimumą“, – apie atlygį kalbėjo ūkininkas.
Piliuonos miestelyje ūkininkaujantis vyras sako, kad savo jėgomis susirasti darbininko nepavyko. Jis teigia duosiantis gyvenimą už dyką. Anot vyro, blogą įtaką daro ir pašalpos, kurias gaunantys kaimų gyventojai kratosi darbo.
